„Sprendimo atlikti kažkokią vienokią ar kitokią operaciją šiandien nėra, grėsmės tiesioginės, kad artimiausiu metu, artimiausią dieną kažkas įvyks, tokios datos nėra“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Kaunas.
„Mes stebime Rusijos planavimo momentą, apie ką kalba ir kitos NATO šalys – Lenkija, Baltijos valstybės, kitos NATO valstybės ne vieną kartą labai aiškiai yra iškomunikavusios, kad matome, girdime, žinome ir to nedarykite“, – pridūrė jis.
Naujienų portalas „15min“ dar prieš ministro pasisakymą skelbė apie Lietuvos karinės žvalgybos turimus duomenis, jog Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
Šią informaciją portalui anksčiau patvirtino pats R. Kaunas.
Apie konkrečius galimus taikinius ar atakų laiką daugiau informacijos neskelbiama.
Perimtus ukrainietiškus dronus Rusija galėtų pasitelkti siekdama suklaidinti dėl išpuolio šaltinio ir taip neigtų atakavusi NATO teritoriją.
„Kadangi Ukraina sėkmingai atakuoja Rusiją gindamasi, dalis ukrainietiškų dronų perimami Rusijos, dalis dronų nukrenta, tas detales ar dronų fragmentus Rusija turi, ji geba jas sukonstruoti, sulipdyti į veikiantį įrenginį ir teorinė galimybė, kad tokie dronai galėtų būti panaudoti „netikros vėliavos“ operacijai – yra“, – dėstė ministras.
„(...) šalia Lietuvos nėra kaupiami Rusijos pajėgumai. Reiškia, mes nešnekame apie konvencinę grėsmę. Mes šnekame apie galimą „netikros vėliavos“ operaciją, kad tai galėtų būti panaudotas netikras ukrainietiškas dronas. Ir tai turbūt realiausias šiandien scenarijus, koks yra vertinamas“, – kalbėjo jis.
Pastaraisiais metais į Aljanso šalis vis įskrendant kariniams dronams, pareigūnai iš pradžių teigė, kad į ES valstybes patenka rusų dezorientuoti ukrainiečių dronai, tačiau pastaruoju metu daugėja nuomonių, kad Maskva tyčia nukreipia Ukrainos dronus į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Suomiją.
BNS rašė, kad NATO rytinio sparno šalių lyderiai pastaruoju metu viešai perspėjo turintys žvalgybos informacijos apie Rusijos rengimąsi kinetinėmis priemonėmis surengti provokacijas jų valstybėse.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS yra sakęs, kad taikiniais Lietuvoje gali tapti kritinė susisiekimo bei energetikos infrastruktūra, o į ją gali būti taikomasi tiek konvencinėmis priemonėmis, tiek rengiant sabotažo aktus.
Kariuomenė nuo birželio 18-osios remia Viešojo saugumo tarnybą saugant suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstyklą Alytuje, transformatorių pastotę Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
Liepos 17-ąją R. Kaunas pasirašė įsakymą, kuriuo ši apsauga pratęsiama iki rugpjūčio 19-osios. Kariuomenė saugumo paramai turi skirti iki 30 karių vienetą, aprūpintą transportu, ir laivą ar katerį su įgula.
„Lietuva jau yra sustiprinusi kritinės infrastruktūros apsaugą, be abejo, mes turime ir kitas galimybes, kurių detalizuoti aš tikrai nei galiu, nei noriu“, – sakė ministras.
Lietuva jau yra sustiprinusi kritinės infrastruktūros apsaugą, be abejo, mes turime ir kitas galimybes, kurių detalizuoti aš tikrai nei galiu, nei noriu.
Maskvos ketinimai rengti provokacijas siejami su Rusijos sunkumais mūšio lauke Ukrainoje ir noru pasiekti kokį nors greitesnį laimėjimą. Kremlius kaltinimus dėl planuojamų rengti išpuolių atmeta.
Be to, Maskva kurį laiką kaltina Baltijos valstybes suteikiant oro erdvę Ukrainos atakoms. G. Nausėda yra viešai paneigęs šią informaciją.
Prezidentūra: Lietuvos institucijos imasi reikalingų veiksmų Rusijos provokacijoms užkardyti
Viešai pasirodžius informacijai, kad karinė žvalgyba turi duomenų, jog Rusija svarsto galimas provokacijas Baltijos šalyse, prezidentūros atstovai pažymi, kad visos atsakingos Lietuvos institucijos imasi reikalingų veiksmų tam užkardyti.
Taip pat, pasak prezidento G. Nausėdos atstovų, papildomų priemonių kritinei infrastruktūrai apsaugoti imtasi dar gegužės mėnesį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio. Primenama, kad VGT paragino kariuomenę kartu su Viešojo saugumo tarnyba (VST) toliau stiprinti oro erdvės gynybą, prioritetinį dėmesį skiriant antidroninės gynybos priemonėms, kritinės infrastruktūros objektų apsaugai.
„NATO partneriai, be abejo, yra informuoti apie Rusijos svarstymus dėl galimų provokacijų Baltijos regione. Lietuvos tarnybos stebi situaciją, nuolat informuoja prezidentą, pastarąjį kartą informacija jam pateikta prieš savaitę“, – atsakyme Eltai nurodė prezidentūros atstovai.
G. Nausėda šiuo metu iki rugpjūčio 10 dienos dirba nuotoliu iš Madeiros salos Portugalijoje.
(be temos)
(be temos)