„Dėl plėtros, aš labai tikiuosi, kad iki 2027-ų metų pirmo pusmečio mes jau būsime padarę didžiulę pažangą su Ukraina, derybos bus atidarytos pilna apimtimi ir mes jau žiūrėsime, kuriame taške finalizuosimės. Nes jeigu mes nebaigiame iki 2027-ų metų ar 2028-ų pradžios derybų, turėti Ukrainą nare 2030-ais metais yra beveik nerealu“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Dėl to mūsų ambicija yra tikrai aukšta ir šiuo metu mes dirbame, kad kuo greičiau pajudėtų viskas. Ne tiktai Vengriją įtikinant, bet ir randant kitus būdus, kaip de facto pradėti derybas“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, netrukus po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, ši pareiškė norą įstoti į ES. Tačiau šiuo metu derybos dėl narystės yra įstrigusios, nes tolesnį procesą vetuoja Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Vengrija sako, kad Ukrainos narystė bloke keltų saugumo rizikų ir kad kariaujančios šalies priėmimas įtrauktų Budapeštą į konfliktą su Rusija.

Šiuo metu mes dirbame, kad kuo greičiau pajudėtų viskas.

Lietuva siekia, kad Ukrainos narystės pradžios data ES būtų 2030 metų sausio 1 diena.

2027-ųjų pirmąjį pusmetį, iki kurio K. Budrys nori matyti pradėtas derybas su Ukraina, Lietuva antrą kartą pirmininkaus ES Tarybai.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, vienas iš numatomų pirmininkavimo prioritetų – saugumas.

„Aš labai norėčiau, kad būtų kitas prioritetas, bet šiai dienai ir šiam artimiausiam, vidutiniam ir ilgajam laikotarpiui saugumas mūsų bus visiškas prioritetas“, – teigė K. Budrys.

„Tai yra išorinio saugumo užtikrinimas, pafrontės stiprinimas. (...) Antra, vidaus saugumo užtikrinimas, migracijos užkardymas ir priemonės, susijusios su demokratijų atsparumu. (...) Taip pat ekonominio konkurencingumo didinimas, vidinės rinkos barjerų mažinimas. Galiausiai, tai bus su socialiniu saugumu susiję aspektai, su visų ES piliečių gerovės ir socialinės aplinkos užtikrinimu“, – kalbėjo jis.

Prieš tai Lietuva ES Tarybai pirmininkavo 2013 metais.