Orams atšalus, žmonės iš spintų išsitraukė net kailinius.

„Kitaip neišeina, matot gi, koks šaltis, kaip žiemą“, – teigė vyriškis.

„Kažkas neužsakė vasaros, valdžia kalta“, – aiškino kitas.

Gegužę šildymas visur jau seniausiai išjungtas. Nors šiltų radiatorių namuose tokiu oru dar norėtųsi.

„Šalta, reikia apsirengti, su megztiniu kaip reikiant“, – sakė dar vienas vyriškis.

Finansų ministerija, ieškodama pinigų gynybai, pasiūlė naikinti lengvatą šildymui.

Vietoje dabartinio 9 proc. PVM tarifo būtų įprastas – 21 proc.

„Šita lengvata iš principo yra netaikli, ji atpigina šildymą tiems, kurie ir taip galėtų už jį pilną kainą susimokėti“, – balandžio 16 dieną kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

O mokesčių pertvarkos projektas jau guli Seime.

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė pareiškė, kad elgtis reikia priešingai – ne nubraukti lengvatą, o ją didinti.

„9 proc. galbūt žema riba, tai bent 12 proc. galėtų pasilikti būtent šildymui, kietam kurui“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

„Tai vis tiek geras, jeigu žmogaus naudai“, – kalbėjo moteriškė.

Pakalbintas dar vienas gatvėje sutiktas senjoras teigė, kad pinigų reikia ir šildymui, ir gynybai, bet gynybai labiau.

Anot ministrės, panaikinus lengvatą, daugiau žmonių ateis prašyti kompensacijų. Skaičiuoja, kad tam išleisti reikėtų apie 100 mln. eurų – arba 20 mln. daugiau nei dabar.

Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad šiuo metu lengvatoms vietos nėra.

„Neturime tiek daug lėšų Lietuvoje, kad galėtume kaip per pandemiją iš malūnsparnio mėtyti pinigus“, – aiškino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

R. Riabovo / BNS nuotr.

„Nežinau jos argumentų. Ji sugalvojo ne taip ant durniaus – pagalvojo, kad, išlikt toje vietoje ministro, reikia žmones pamaloninti, ypač tuos, kurie balsuoja, kur malkų neturi. Tai gi viskas čia protingai – politika tai aukštoji matematika“, – aiškino sutiktas vyras.

Panašiai kalba ir opozicija.

„Finansų ministras ateina su vienu paketu, socialinių reikalų ministrė, kaip ką tik perskaičiau, siūlo netgi priešingą kryptį. Matyčiau tokį politikų nekorektišką lenktyniavimą dėl asmeninio populiarumo“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Populiarumo taškus rinkdamasis, pats torpeduoji savo Vyriausybę. Tai kaip dabar premjeras atrodo? Pusiau juokdarys“, – sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

I. Ruginienė šiuo metu – populiariausia ministrė G. Palucko Vyriausybėje. Anot „Vilmorus“ apklausos, ji patenka į palankiausiai vertinamų visuomenės atstovų dešimtuką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, pati sako, kad finansų ministro su premjeru derintiems pasiūlymams neprieštarauja – tik papildo.

„Demonstracija yra komandinio darbo, nes Finansų ministerija padarė savo darbą. Iš socialinės apsaugos peržiūrėjome iš savo pusės, padarėme savo darbą“, – aiškino I. Ruginienė.

„Pavadinsiu tai nepatirtimi. Ji tikrai galėjo apsikeisti postą su ministru kažkaip kitokiais būdais. Bet nematau čia tragedijos“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

„Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje. Ministrai nesusišneka, premjeras nieko nekontroliuoja. Akivaizdu, kad nėra tokio tikro šeimininko Vyriausybėje, kuris aiškiai pasakytų, ką reikėtų daryti“, – teigė L. Kasčiūnas.

Beje, ministrė siūlo ir daugiau lengvatų. Pavyzdžiui, kad nuo nekilnojamojo turto mokesčio būtų atleistos daugiavaikės šeimos, neįgalieji ir socialiai remtini žmonės.

„Jeigu tai yra socialinis būstas, net įstatyme numatyta, kad tie, kurie gauna socialinę paramą būsto išlaikymui, jiems iš viso NT mokestis netaikomas – yra rašyta projekte. Tai yra energetinio skurdo lygis. Jeigu kažkas viršija išlaidas, vėlgi sistema veikia“, – tikino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Be visų šių lengvatų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė norėtų finansiškai pamaloninti įmones, kurios kovoja su maisto švaistymu.