KONSERVATORIAI PRIEŠ PREZIDENTĄ: NAUJAS KOVOS ETAPAS

Pastarosiomis dienomis prezidento ir valdančiųjų konservatorių santykiai užvirė kaip reikiant. Tarp aukščiausios valdžios įtampų ir taip pilną puodą pavirino du atskiri skandalai. Ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno galima savivalė ir jo krapštymas iš posto bei žinia, kad kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys butpinigius moka ne kam kitam, o sūnui, kurio bute generolas ir gyveno, praneša LNK. 

Abiem atvejais, tiek prezidentas, tiek valdantieji konservatoriai lenktyniauja ir argumentais, ir pareiškimais, kuris kurį. Tačiau apkalbamų asmenų pareigos – kariuomenės vado ir vieno svarbiausių ambasados vadovų – tokios svarbios, kad viešų rietenų dėl jų geriau nebūtų. Apie tai, ko laukti toliau, kai Ingrida Šimonytė pareiškė vėl eisianti į prezidento rinkimus, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Lietuvos ryto“ žurnalistu, politikos apžvalgininku Tadu Ignatavičiumi.

– Ar jūs sutiktumėte su ambasadoriaus E. Bajarūno teiginiais, kad jis tapo politinės kovos įrankiu, kokios dar tikrai nebūta?

– Na, kova, kokia yra dabar, matoma retai. Iš tikrųjų, tai yra vienetiniai atvejai ir dažniausiai visos šiukšlės tokiais atvejais sušluojamos po kilimu. Dabar matome, kad tos netvarkos diplomatinėje virtuvėje, kai svyla puodai, niekas net nepabandė slėpti, o priešingai – tai buvo paviešinta ir specialiai. Norėta, kad šis atvejis nuskambėtų kuo garsiau. Akivaizdžiai yra prasidėjus įnirtinga kova ir tam tikra prasme, atsakant į jūsų klausimą, ar čia ambasadorius tapo politinių žaidimų įrankiu ir galbūt net žmonės, kurie pranešė apie tai, kas dedasi ambasadoj, irgi gali jaustis politinio žaidimo įrankiais. Nes tokiais atvejais kažkas naudojasi tokiais dalykais, žiūri, kaip iš tos situacijos išpešt kuo daugiau naudos. Užtai matom tokį klasikinį atvejį ir galim sakyt, kad ambasadorius yra politinio žaidimo įrankis, šiuo atveju. Ir, ko gero, galim atsakyt į tuos priekaištus ambasados darbuotojų, kurie skundžiasi dėl mobingo, dėl ambasadoriaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtim. Panašu, kad tuose liudijimuose, pasakojimuose yra nemažai teisybės, dalį jos pripažįsta ir pats ambasadorius. Dabar tik klausimas, kaip visą tą triukšmą užtildyt. Nes, kaip ir kažkada minėjęs yra prezidentas Gitanas Nausėda, diplomatinė tarnyba yra kaip porceliano ar stiklo krautuvė, kur reikia elgtis labai atsargiai. Ir dabar, kai visa tai tapo taip vieša, jau bus sunku.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet ar galėtumėm palyginti abu skandalus – V. Rupšio ir E. Bajarūno? Kuris jums atrodo aštresnis ir, klausimas, dėl kurio skandalo – prezidentūra ar konservatoriai – perlenkia lazdą?

– Na, sunku palyginti, jie visiškai skirtingi. Generolo V. Rupšio gali būti konservatorių interesas pakeisti kariuomenės vadą, nes esam girdėję anksčiau, kad konservatoriai bandė generolą kviestis, taip sakant, ant kilimo, į frakciją pasiaiškinti dėl skirtingo požiūrio. Tai, kai vyksta procesai dėl Vokietijos brigados ir girdėjom nepasitenkinimų, kad konservatorių deleguotas Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas labiau vykdo ne partijos vadovybės komandas, o generolo. Tai, matyt, partijos vadovybei tas palankumas jų deleguoto ministro labiau kariuomenės vadui, o ne partijos vadovybei, gali būt nelabai malonus. Partijos vadovybė galbūt labiau norėtų pati kontroliuoti ministrą. Tai matome, kad tai nelabai pavyksta. Iš tos pusės gali būti interesas. Bet čia vėlgi siečiau ir su prasidedančia rinkimų kampanija. Na, matom, kad dabar prezidentas G. Nausėda stoja į kariuomenės vado pusę, jis nemato priežasčių, kodėl kariuomenės vadas turėtų būti atstatydinamas. Tokiu atveju galės oponentai sakyti, kad prezidentas taiko dvejopus standartus ir t. t. Kita vertus, ir panašumo yra su kita istorija, kas vyksta diplomatinėje virtuvėje. Irgi bus galima priekaištauti prezidentui rinkimų kampanijos metu.

Na, kova, kokia yra dabar, matoma retai. Iš tikrųjų, tai yra vienetiniai atvejai ir dažniausiai visos šiukšlės tokiais atvejais sušluojamos po kilimu.

– Nes tikriausiai tai, kas vyksta, jaukia darbą diplomatinėj atstovybėj. Ir premjerė I. Šimonytė sakė, kad net baiminosi dėl tų darbuotojų, kurie liudijo prieš ambasadorių, kaip jie toliau galės dirbti.

– Taip, bet nors ambasadorius yra tiesiogiai pavaldus užsienio reikalų ministrui, vis dėlto konservatoriai, premjerė I. Šimonytė galbūt rinkimų kampanijos metu galės priekaištauti šalies vadovui, kad jis stojo į ambasadoriaus gynybą, nors faktai liudija, kad ten vyksta negražūs dalykai. Tai, galim matyt tokių susikibimų…

– Jūs prognozuojate, kad jų dar bus?

– Neabejotinai. Rinkimų kampanija prasideda dabar ir jau matome susikibimus. Kai į trasą iššoko premjerė I. Šimonytė, aš vis dėlto manyčiau, kad tas jos sprendimas susijęs su tuo, jog ji nusprendė, kad neverta taip anksti sudėti ginklų ir eiti į prezidento rinkimus, pakovoti už save, už tą pačią Vyriausybę. Aišku, rinkimų kampanijos metu bus kalba apie Vyriausybės darbą. Ir jeigu nebūtų ten I. Šimonytės, atrodytų keistai. Vėlgi, kita vertus, aš nežinau, ar siekdamas antros kadencijos, G. Nausėda eis į tuos debatus.