„Lietuvai atsparumas nėra abstrakti sąvoka ar madingas politinis terminas. Mums tai – nacionalinio išlikimo klausimas“, – Prezidentūros išplatintame pranešime sako G. Nausėda.
Anot jo, Rusija ne kartą įrodė esanti pasirengusi naudoti karinę jėgą, politinį spaudimą ir ekonominę prievartą. Per pastaruosius dešimtmečius Europą sukrėtė Rusijos veiksmai Sakartvele 2008 m., Kryme ir Donbase 2014 m. bei plataus masto invazija į Ukrainą 2022-aisiais. Iki šiol Europa patiria sabotažo, kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų grėsmes.
Šalies vadovas priminė, kad Lietuva ne kartą buvo okupuota, jos žmonės tremti, persekiota tautinė tapatybė ir Katalikų bažnyčia, tačiau laisvės siekis niekada neišnyko.
Pasak G. Nausėdos, istorinė patirtis suformavo natūralų atsparumą, tapusį Lietuvos nacionalinės tapatybės dalimi. Šio atsparumo dvasia Lietuva 1990 m. pirmoji atkūrė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, o 2004 m. įstojo į NATO ir Europos Sąjungą (ES).
Kalbėdamas apie energetinį atsparumą, prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai mažino priklausomybę nuo Rusijos. Pastačiusi naftos terminalą Būtingėje ir suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, praėjusiais metais Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis atsijungė nuo Rusijos elektros tinklo.
„Kur priešiški veikėjai siekia išnaudoti mūsų pažeidžiamumą, mes ieškome sprendimo“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinės grėsmės neapsiriboja tankais, kertančiais valstybių sienas. Jos taip pat nukreiptos prieš kritinę infrastruktūrą, ekonomikos veikimą ir visuomenės pasitikėjimą. Prezidentas pabrėžė, jog be apsaugotų kelių, geležinkelių ir uostų neįmanomas sąjungininkų pastiprinimas, o be energijos, degalų ir ryšių – karinės operacijos.
Šalies vadovas pažymėjo, kad gynybos ir atsparumo atskirtis tampa vis mažiau aiški, o kai kuriais atvejais – dirbtinė. Šiemet Lietuva pagrindinei gynybai skiria beveik 5,4 proc. BVP, o su gynyba susijusioms, daugiausia atsparumui stiprinti skirtoms išlaidoms – dar beveik 1,6 proc. BVP. Lietuva, skirdami beveik 7 proc. BVP, šiuo metu pirmauja NATO.
Prezidentas taip pat pabrėžė visuomenės pasirengimo ir informacinio atsparumo svarbą: žmonės ir institucijos turi suprasti kylančias grėsmes, žinoti, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, ir gebėti atskirti faktus nuo manipuliacijų.
Baigdamas kalbą G. Nausėda akcentavo, jog atspari valstybė yra sunkiau palaužiama, sutrikdoma ir nugalima, tačiau atsparumas turi būti derinamas su patikimais kariniais pajėgumais ir politine valia juos panaudoti.
(be temos)