Nausėda: kontrolės atkūrimas Latvijos pasienyje būtų kapituliacija prieš neteisėtą migraciją

„Tiesą sakant, mes nesusiduriame su jokiomis specialiomis problemomis santykiuose su Latvija, todėl, mano akimis žiūrint, vidinių sienų kūrimas Šengeno erdvėje būtų pralaimėjimas, tai būtų savotiška kapituliacija prieš šį reiškinį“, – žurnalistams Vilniuje po susitikimo su Latvijos prezidentu trečiadienį sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, „apsistatymas“ vidinėmis sienomis rodytų nesėkmingą išorinės sienos apsaugą.

„Todėl privalome saugoti išorinę sieną taip, kad motyvacijos arba pagrindo kurti vidines sienas būtų kiek galima mažiau. Vidinių sienų kūrimas yra tam tikra desperatyvi išraiška ir todėl turime padaryti viską, kad šito ateityje galėtume išvengti“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak Latvijos vadovo Edgaro Rinkevičiaus, kol kas nediskutuojama apie kontrolės atkūrimą pasienyje.

„Tai būtų katastrofa. Tai reikštų, kad beveik visus savo pajėgumus turėtume skirti išorinės sienos apsaugai“, – bendroje prezidentų spaudos konferencijoje kalbėjo E. Rinkevičius.

Kaip rašė BNS, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, pastaruoju metu Latvija patiria didelį neteisėtos migracijos iš Baltarusijos spaudimą.

Į Latviją šiemet brovėsi, buvo sulaikyti ir grąžinti į Baltarusiją arba Latvijos pasieniečių atgrasyti dar Baltarusijos pusėje 7 tūkst. 855 migrantai. Tai beveik devynis kartus daugiau nei buvo bandymų iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, lyginant šių ir praėjusių metų sausį–birželį, antrinės migracijos iš Latvijos srautas išaugo keturiskart – nuo kiek daugiau nei 300 iki daugiau nei 1,2 tūkst. užsieniečių, sulaikytų Lietuvoje.

Apie galimą pasienio kontrolės atkūrimą interviu BNS buvo užsiminęs vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.

Pasak E. Rinkevičiaus, abiejų šalių vidaus reikalų ministrai trečiadienį aptarė šį klausimą ir dėmesys turėtų būti skiriamas esamoms kontrolės priemonėms, įskaitant sklandesnį migrantų grąžinimą.

„Pagrindinis dėmesys šiuo metu turėtų būti skirtas užtikrinti, kad sėkmingiau veiktų esamos kontrolės ir apsaugos priemonės pasienyje, siekiant sumažinti tą (migracijos – BNS) spaudimą, turiu galvoje ir readmisijos klausimą“, – sakė E. Rinkevičius.

„Ir toliau skirsime didžiausią prioritetą šiems klausimams. Ateityje ši problema, tikėkimės, nebebus aktuali“, – pažymėjo Latvijos prezidentas.

BNS šią savaitę skelbė, kad Lietuvai tęsiant pagalbos misiją Latvijai, į šią šalį išvyks devyni pasieniečiai, tarp jų – du kinologai su tarnybiniais šunimis. Grupė pakeis nuo liepos 1-osios Latvijoje dirbančius VSAT pareigūnus.

„Šitas bendradarbiavimas yra tikrai labai geras ir jisai gali būti dar intensyvesnis, tai priklausys nuo pačios Latvijos deklaruojamo poreikio“, – sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu Latvijos prezidentas pabrėžė Rygą esant pasiruošusią padėti Lietuvai, jeigu kiltų grėsmė prie šios pasienio, kalbėjo apie kitas praktines iniciatyvas sienų saugumo stiprinimui, jų nedetalizuodamas.

Migrantų antplūdis į rytines ES nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus. Iš viso nuo migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau kaip 25,5 tūkst. užsieniečių.

Bendros pratybos

Lietuvos ir Latvijos kariai turėtų surengti bendras pratybas naujame poligone Latvijos pietryčiuose.

Tai trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje patvirtino Lietuvos ir Latvijos prezidentai.

„Matau didelį potencialą stiprinant mūsų kariuomenių bendradarbiavimą, rengiant bendras pratybas ir didinant pasirengimą veikti kartu. Su prezidentu (Edgaru – BNS) Rinkevičiumi sutarėme surengti bendras pratybas Sėlijos poligone Latvijoje“, – sakė Lietuvos vadovas G. Nausėda.

Latvijos vadovas E. Rinkevičius savo ruožtu tikino, jog Ryga yra pasiruošusi poligoną atverti ne tik pratyboms, bet ir platesniam kariniam bendradarbiavimui.

Pabrėžia branduolinio ginklo kuriamą atgrasymą

Latvių vadovas Lietuvoje lankosi po to, kai praėjusią savaitę Seimas ėmėsi pirmo žingsnio iš Konstitucijos išbraukiant nuostatą dėl branduolinio ginklo dislokavimo šalyje.

Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad daugelio šalių Konstitucijose, teisinėje bazėje tiesiog nėra tokio draudimo, kad būtų draudžiama dislokuoti branduolinį ginklą. Lietuva yra kone vienintelė konstituciniu lygiu turinti tokį absoliutų draudimą“, – paklaustas apie iniciatyvą kalbėjo G. Nausėda.

„Šį sprendimą reikia priimti tiktai kaip siekį naudotis visais NATO instrumentais, kurių tikslas yra sukurti patikimą atgrasymą, kad jokia kita kaimyninė ar ne kaimyninė valstybė neturėtų pagundų testuoti NATO organizacijos vienybę“, – tikino jis.

Tuo metu E. Rinkevičius pabrėžė, jog Latvijos Konstitucijoje tokio draudimo nėra.

„Jei bus kolektyvinis bei nacionalinis interesas dislokuoti tokius ginklus, tai toks sprendimas bus priimtas vienaip ar kitaip. (...). Branduolinio atgrasymo politika yra griežtai tiktai atgrasymo tikslais, priešingai nei ką demonstruoja Rusija. Ji demonstruoja norą pulti“, – sakė jis.

Lankosi valstybiniu vizitu, laukia G. Nausėdos Latvijoje

E. Rinkevičius Lietuvoje lankosi valstybiniu vizitu, jis vyksta minint 35-ąsias šalių diplomatinių santykių atkūrimo metines.

Abu prezidentai po Prezidentūroje vykusio susitikimo teigė, jog šalių pareigūnai pasirašė deklaraciją bei tarpvyriausybinį susitarimą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu.

Latvijos prezidentas, be kita ko, sakė palaikantis Lietuvos iniciatyvą Briuselyje inauguruoti Europos memorialą totalitarinių režimų nusikaltimų aukoms.

„Rengiamės prisijungti prie šios iniciatyvos“, – sakė jis.

E. Rinkevičiaus vizito metu abiejų šalių lyderiai dalyvaus Lietuvos ir Latvijos verslo forume gynybos ir saugumo tema, apsilankys Vilniaus universitete, dalyvaus valstybinėje vakarienėje.

Ketvirtadienį Latvijos prezidentas dalyvaus Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardo suteikimo ceremonijoje, apsilankys Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale bei stebės Lietuvos karinių jūrų pajėgų operacijos demonstraciją.

Analogišku vizitu kitąmet Latvijoje turėtų apsilankyti ir G. Nausėda.

„Tikiuosi, kad kitais metais Lietuvos prezidentas ir pirmoji ponia atvyks valstybinio vizito į Latviją, kadangi Liepoja bus Europos kultūros sostinė, o jūs turite glaudžių ryšių su šiuo miestu, tai tikrai nekantriai jūsų laukiame Liepojoje kitais metais“, – teigė E. Rinkevičius.

Rusijos provokacijos

Lietuvoje viešintis Latvijos prezidentas E. Rinkevičius trečiadienį perspėjo, kad Rusija provokacijų regione gali griebtis tada, kai reikšmingai ims silpti mūšio lauke Ukrainoje.

„Informacija, kurią mes gauname iš Lietuvos, Latvijos, kitų NATO valstybių, informacija, kurią gauname iš skirtingų valstybių tarnybų, rodo skirtingus bandymus rengti sabotažą, hibridinius išpuolius, jais norima sumenkinti mūsų šalių saugumą ir jie yra labai tikėtini“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė Latvijos prezidentas.

„Mes turime būti nepaprastai pasiruošę, kad, kai karas Ukrainoje pereis į tą etapą, kai Rusija nebepasieks daugiau jokių pergalių, nebesugebės judėti į priekį mūšio lauke, galbūt net ir nepasiekus visiškos Ukrainos pergalės, tačiau tokioje situacijoje Rusija gali netiesiogiai bandyti penkto straipsnio ir reagavimo mechanizmus Aljanso lygmeniu, Europos Sąjungos lygmeniu“, – pridūrė E. Rinkevičius.

Tai jis kalbėjo prezidentui G. Nausėdai antradienį interviu BNS patvirtinus Vakarų žiniasklaidoje prieš kelias savaites pasirodžiusią informaciją, kad Rusija gali surengti provokacijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekdama patikrinti NATO vienybę.

Anot Latvijos prezidento, saugumo tarnybos jau dabar sulaiko vis daugiau žmonių, kurie šnipinėja Rusijai, Baltarusijai ar bendradarbiauja su šiomis valstybėmis.

„Tai jie iš tiesų testuoja mūsų pasirengimą, mūsų budrumą. Turime būti pasirengę duoti atsaką ir reaguoti į naujas grėsmes“, – sakė E. Rinkevičius.

„Artimiausi keletas ar net 12 mėnesių bus iš tiesų esminiai Baltijos šalių saugumui, mes iš tiesų jau matome, kad hibridinės operacijos vyksta jau keletą metų“, – pridūrė jis.

Tuo metu G. Nausėda teigė, kad nors Rusija šiuo metu nepajėgi vykdyti plataus masto karinių operacijų prieš NATO valstybes, ji gali planuoti mažesnio masto, tačiau didelę žalą galinčias padaryti atakas prieš kritinę infrastruktūrą.

„Tokią informaciją, aš negaliu sakyti, kad mes gauname nuo vakar, mes tokio pobūdžio informacijos gauname jau praktiškai pastaruosius du, tris mėnesius. Štai kodėl prieš kelias savaites aš organizavau tarpžinybinį, Valstybės gynimo tarybos atstovavimo lygiu, susitikimą, kuriame labai rimtai kalbėjome apie tai, į kokius objektus tokios operacijos galėtų būti nukreiptos“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda pabrėžė, jog Lietuva turėtų „neužsiliūliuoti vasariškomis nuotaikomis ir galvoti, kad karas vyksta kažkur toli nuo Lietuvos“.

„Karas vyksta netoli Lietuvos ir to apraiškas mes matome beveik kiekvieną dieną. Nesvarbu, ar tai pasireiškia Baltarusijos hibridinėmis atakomis, nelegalia migracija, visokių skraidančių objektų siuntimu į mūsų šalies teritoriją, bet tai pasireiškia taip pat ir tas planavimas vyksta praktiškai Maskvoje ir mes žinome, kad tas planavimas nė minutei nesustoja“, – pridūrė jis.

Kaip anksčiau BNS teigė G. Nausėda, informacija apie galimas Rusijos provokacijas paremta žvalgybos duomenimis, o tarp galimų scenarijų minimos atakos prieš kritinę infrastruktūrą regione, galinčios būti vykdomos ir konvencinėmis, ir kitokiomis priemonėmis.

Pastaruoju metu Lietuvoje buvo sustiprinta svarbiausių susisiekimo ir energetikos objektų apsauga.