„Laisvės nėra ten, kur įsiviešpatauja melas ir manipuliacijos. Laisvė traukiasi, kai svarbiausiu tikslu tampa sutrypti ir paniekinti kitamintį. Ir mes patys nusigręžiame nuo laisvės, kai esminiai, valstybinės reikšmės sprendimai priimami skubotai, beatodairiškai ir neatsakingai“, – antradienį Seime sakė jis.
Valstybės vadovo teigimu, šiuo neramiu laikotarpiu nepriklausomos Lietuvos valstybės žmonės su užsidegimu kuria naujas politines krizes, ieško priešų tarp savų ir neišvengiamai jų randa.
„Visada tikėjau ir toliau tikiu, kad laisvė mums duota ne tam, kad patenkintume dominavimo instinktą. Tikėjimas savo teisumu, kurio šiandien tiek daug visame politiniame spektre, – galinga jėga, tačiau ji neturėtų tapti tautą skaldančiu pleištu. Ir čia mes visi privalome jausti asmeninę atsakomybę“, – tvirtino G. Nausėda.
„Mes Lietuvoje galime turėti daug skirtingų nuomonių įvairiais klausimais, tačiau laisvė yra ta sąvoka, dėl kurios aš, manau, visi puikiausiai sutariame. Tai yra aksioma, kurios nebereikia įrodinėti“, – žurnalistams vėliau pridūrė prezidentas.
Anot jo, Lietuva stipriausia buvo ne tada, „kai ieškojome krislo vienas kito akyse, bet kai visas jėgas skyrėme savo laisvei įtvirtinti ir apginti“.
„Taip, kaip darėme Kovo 11-ąją, Sausio 13-ąją, o taip pat ir Liepos 31-ąją – Medininkų tragedijos dieną, kuri ne tik sukrėtė, bet ir suvienijo mus visus“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda tvirtino tikįs, kad Lietuvai pavyks rasti jėgų išsivaduoti iš nereikalingo susipriešinimo.
„Laisvė yra nuolatinis mūsų darbas, nuolatinės mūsų pastangos, ypatingai dabartiniame pasaulyje, kuris paženklintas nesaugumo, grobimo, pykčio, neapykantos. Visam šitam mes privalome atsispirti ir aš tikiu, kad mūsų tauta yra tokia stipri, kad pajėgs atsispirti bet kokioms negandoms“, – pabrėžė šalies vadovas.
„Tegul mūsų bendras žygis toliau tęsiasi kaip pavyzdys viso pasaulio tautoms. Tegul visi žino, kad Lietuva yra laisvų, drąsių ir orių žmonių, gebančių susivienyti dėl bendro tikslo, šalis!“ – teigė jis.
Antradienį Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną.
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Sausio 13-osios naktį sovietų kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991-ųjų balandį.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
(be temos)