Valstybės gynimo taryba anksčiau šią savaitę pasiūlė į šią misiją siųsti iki 40 karių ir tarnautojų, galutinį sprendimą dėl to priims Seimas.
Anot G. Nausėdos, Lietuvos indėlis gali būti ir „kur kas mažesnis“, o pasiūlytas personalo skaičius yra maksimalus įmanomas.
„Tas mandatas iki 40 karių, jis nėra būtinai privalomas. Tai yra maksimalios lubos ir galimai ta mūsų kontribucija gali būti kur kas mažesnė“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė prezidentas.
„Šiandien būtų pernelyg anksti kalbėti tiek apie laiką, tiek apie labai konkrečias formas, kaip mes prisidėsime, kadangi mes neturime suformuoto paketo, kaip įsivaizduoja Jungtinės Amerikos Valstijos sąjungininkų pagalbą“, – pridūrė jis.
G. Nausėda teigė apie Valstybės gynimo tarybos sprendimą jau informavęs JAV atstovus, pirmadienį atvykusius į Prezidentūrą.
Tas mandatas iki 40 karių, jis nėra būtinai privalomas. Tai yra maksimalios lubos ir galimai ta mūsų kontribucija gali būti kur kas mažesnė.
Taip šalies vadovas kalbėjo valdančiųjų „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad jis nežino, ar balsuojant Seime palaikys karių siuntimą į misiją, nes nori sulaukti daugiau informacijos. Politikas reiškė lūkestį, jog informaciją apie misijos pobūdį turės prezidentas.
Pats G. Nausėda pabrėžė, kad šiuo metu Valstybės gynimo tarybos sprendimu buvo svarbiau labai aiškiai pasakyti, jog Lietuva suvokia konfliktą Artimuosiuose Rytuose kaip iššūkį regiono saugumui, kuris gali plisti, jeigu taps nevaldomas.
„Taip kad suprantame motyvus, esame pasirengę prisidėti ir esame pasirengę labai rimtai traktuoti savo kaip sąjungininkės įsipareigojimus“, – kalbėjo prezidentas.
BNS rašė, kad anksčiau Lietuvos pareigūnai kalbėjo apie galimybę padėti amerikiečiams jūrinio išminavimo pajėgumais.
Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pirmadienį taip pat paskelbta, jog Lietuva yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti JAV naudotis šalies karine infrastruktūra.
Remigijus Žemaitaitis nežino, ar palaikys karių siuntimą
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako nežinantis, ar balsuojant Seime palaikys iniciatyvą, nori sulaukti daugiau informacijos.
Galutinį sprendimą dėl dalyvavimo tarptautinėje laivybą užtikrinančioje operacijoje kartu su sąjungininkais turės priimti parlamentas, R. Žemaitaitis žurnalistams antradienį tikino kol kas turintis per mažai informacijos, kad galėtų atsakyti, kaip ruošiasi balsuoti.
„Aš šiandien pagrindo siųsti nematau. Aš norėčiau gauti iš Amerikos informaciją, kur mūsų kariai galėtų prisijungti ir kur galėtų dalyvauti. Prezidentui, matyt, žinoma šita informacija. Dabar turi ją atnešti Seimui, Seimas susipažins ir tada mes priimsime sprendimą“, – kalbėjo jis.
„Ką Hormuzo sąsiauryje fiziškai išsiųsti žmonės darys, mes, ko gero, puikiai suprantate, kad fiziškai kariai vandeniu nevaikščios, su akvalangais nenardys ir išminavimo procedūromis neužsiiminės“, – teigė R. Žemaitaitis.
VGT taip pat nutarė, jog Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Šiuo aspektu, pasak „aušriečių“ lyderio, irgi trūksta informacijos.
„Jeigu mes pasiimsime dabar žemėlapį, gal galit man kažkaip paaiškinti, kaip fiziškai Lietuvos teritorija gali pagalbą duoti. Aš labai norėčiau, kad būtų pateikta ir visuomenei, ir politikams, kurie balsuosime, ką mes galėtume suteikti“, – kalbėjo jis.
Juozas Olekas: Seimas klausimo turėtų imtis kitą savaitę
Seimas kitą savaitę spręs, ar pritarti siūlymui dalyvauti laivybą užtikrinančioje JAV misijoje Hormuzo sąsiauryje, sako parlamento pirmininkas.
„Artimiausiu metu, gal net kitą savaitę, bus pasiūlymas. Man atrodo, labai svarbu išlikti kartu su tarptautine bendruomene, su mūsų sąjungininkais, nes tai yra tiesiogiai susiję su mūsų visų galimybėmis turėti pigesnį kurą ir turėti tą bendrystę“, – žurnalistams antradienį teigė Juozas Olekas.
Prezidento atstovas Ridas Jasiulionis BNS teigė, kad šis klausimas buvo sprendžiamas ne posėdyje, o „rašytiniu būdu“.
„Man atrodo, visos formos yra tinkamos. Mes išmokome dirbti nuotoliniu būdu, išmokome dirbti ir per atstumą, nebūtinai kiekvieną kartą susėsti ir tokiu būdu spręsti“, – kalbėjo Seimo vadovas.
Socialdemokratas vylėsi, kad „didžioji dauguma“ parlamentarų tikrai palaikys tokį sprendimą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius antradienį BNS sakė manąs, kad parlamentas suteiks atitinkamą mandatą kariuomenei.
„Manau, kad (Seimas – BNS) palaikys, nes esame partneriai“, – tvirtino jis.
(be temos)