„Aš tikrai nematau prasmės čia dirbtinai kažkokių linijų kurti, nes tai būtų visiškai ir nereikalinga. Aš matau galimybes dirbti puikiausiai su šia valdančiąja koalicija. Ir, sakyčiau, kad šitos galimybės yra netgi geresnės negu buvo praėjusioje politinėje kadencijoje“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.

„Kaip matote, ji (koalicija – ELTA) dirba, tikrai įmanoma priimti sprendimus, tikrai įmanoma kalbėtis apie tai, kokie mano matomi sprendimai galėtų būti įgyvendinami“, – sakė prezidentas.

Todėl šalies vadovas tikina pats nesistengiantis eskaluoti nesutarimų tarp valdančiųjų.

„Pats tikrai nesistengsiu įplieksti kažkokių tai skilčių arba žiežirbų. Bet, be jokios abejonės, kaip kiekviena valdančioji koalicija, taip ir šita, turi tam tikrų savo vidinių procesų, priešpriešų. Bet dar kartą kartoju – turiu visai produktyvius, gerus santykius tiek su premjeru, tiek su Seimo pirmininku. Ir noriu juos tokius išsaugoti“, – pabrėžė jis.

Penktosios kolonos klausimo ragina nesuprimityvinti iki Seimo lygmens

Tuo metu reaguodamas į Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio pareiškimus apie Seime besiformuojančią penktąją koloną, prezidentas ragina šio reiškinio nesuprimityvinti iki parlamento lygmens. Pasak jo, tai yra gerokai gilesnė problema, kurios šaknų, visų pirma, reikia ieškoti visuomenėje.

„Būtų be galo neatsakinga ir, sakyčiau, net trumparegiška suprimityvinti klausimą iki penktosios kolonos Seime. Pradėti ieškoti, kaip vabalus pabandyti su adatėle pridurti prie sienos ir pakabinti tokią galeriją penktosios kolonos Seime... Ne apie tai reikia kalbėti“, – sakė G. Nausėda.

„Juk pirmiausiai reikia kalbėti apie penktosios kolonos reiškinį visuomenėje – kiek to reiškinio turime? Ar jis kinta laike? Ar jis mažėja? Ar jis, atvirkščiai, kelia galvą? Mano manymu, matant visą komunikacinę erdvę ir tikrai atidžiai ją sekant – tas reiškinys stiprėja. Ir dažnai yra einama tokiu, sakyčiau, subtiliu keliu, niekas atvirai nesiafišuoja, kad yra už Kremlių“, – atkreipė dėmesį prezidentas.

Anot jo, šias visuomenėje pastebimas tendencijas turėtų atidžiau paanalizuoti ir valstybės saugumu besirūpinančios institucijos.

„Taip kad visuomenėje procesus mes turime matyti, neprimityvinti to vien tik į dėliojimą į vienų ar kitų veikėjų Seime. Ir, aš manau, kad tuo turi užsiimt, be kita ko, ir mūsų nacionaliniu saugumu besirūpinančios institucijos“, – pabrėžė G. Nausėda.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda LSDP sprendimą formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“ ne kartą yra pavadinęs klaida. 

Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas yra sulaukęs kritikos, esą pernelyg nuolaidžiauja R. Žemaitaičiui. 

Reaguodamas į šiuos šalies vadovo pareiškimus Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis paragino socialdemokratus išgirsti Prezidentūros siunčiamus signalus dėl padėties koalicijoje. Kovą vykusio partijos suvažiavimo metu jis pareiškė – eiti į koaliciją su „Nemuno aušra“ buvo klaida.

Pernai rudenį darbą pradėjusiame naujajame Seime dirba trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turi užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.

Toks sprendimas sulaukė aštrios kritikos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.