Tai jis pabrėžė antradienį telefonu kalbėdamasis su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa (Antoniju Košta), su kuriuo aptarė artėjantį spalio 15–16 dienomis Briuselyje vyksiantį ES lyderių susitikimą.
Prezidentas teigė, kad būsimo susitikimo išvadose turi atsispindėti ES parama Ukrainai ir ilgalaikis jos gynybos finansavimas, o Lietuva taip pat remia nuoseklų Ukrainos stojimo į ES procesą ir kuo greitesnį visų derybinių grupių atidarymą.
Šalies vadovas pabrėžė būtinybę užtikrinti vieningą ES valstybių narių poziciją dėl Ukrainos grūdų eksporto apsaugos ir draudimo išduoti vizas Rusijos piliečiams, dalyvavusiems koviniuose veiksmuose prieš Ukrainą, taip pat JAV sprendimo panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui.
Kalbėdamas apie ES konkurencingumą, prezidentas pasisakė už vieningas pastangas atsisakyti priklausomybės nuo importuotų energijos šaltinių, ypač tiekiamų Rusijos. ES turėtų toliau siekti prekybos diversifikacijos ir didesnio ekonominio saugumo.
Derybose dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos G. Nausėda palaikė Europos Komisijos siūlymus dėl nacionalinių ir regioninių partnerystės planų, tačiau pasigedo didesnio finansavimo gynybai per ES konkurencingumo fondą, Europos infrastruktūros tinklų priemonei ir kariniam mobilumui.
Jis taip pat paragino ES rytinės sienos stiprinimą laikyti vienu iš daugiametės finansinės programos prioritetų ir užtikrinti tolesnį finansavimą „Rail Baltica“ projektui, kuris svarbus kariniam mobilumui.
Migracijos klausimu Lietuvos vadovas pabrėžė būtinybę užtikrinti saugumą, taip pat stiprinti susijusias agentūras – Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūrą („Frontex“) ir Europolą.
Kaip rašė BNS, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai penktadienį išsiuntė bendrą laišką A. Costai bei Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen).
Laiške trijų šalių lyderiai pabrėžia, kad atakuodama Ukrainos krovininius laivus, geležinkelius ir kitus svarbius prekybos kelius, Rusija siekia susilpninti Ukrainos ekonomiką. Tuo metu Rusija ieško naujų maršrutų savo grūdų eksportui, įskaitant per Baltijos jūrą.
Trijų Baltijos šalių vadovų teigimu, ES neturi suteikti Rusijai galimybės kompensuoti jos sukeltas ekonomines pasekmes. Jie taip pat nurodo, kad privalu užkirsti kelią okupuotose Ukrainos teritorijose pavogtų grūdų eksportui per ES.
