„Lietuvių kalbos institutas – kaip ir kitos mokslinį pažinimą plečiančios įstaigos – yra svarbus ne tik mokslo, bet ir kalbos politikos dalyvis“, – rašoma antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime.

Prezidentūra taip pat pabrėžė, kad mokslininkų įsitraukimas į viešąjį diskursą yra labai svarbus, todėl būtina sudaryti sąlygas jų balso sklaidai, o politinių debatų lauke šios nuomonės, išvados ir argumentai turi būti girdimi.

Po diskusijų su instituto bendruomene, G. Nausėda akcentavo Lietuvių gestų kalbos įstatymo kūrimo iniciatyvą, kurios teisės aktą kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvių gestų kalbos vertimo centru bei Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Gestotyros centru yra parengusi Prezidentūra.

Anot Prezidentūros, įstatymo tikslas – įtvirtinti gestų kalbą ne tik kaip prieinamumo priemonę, o kaip kurčiųjų ir klausos negalią turinčių asmenų identiteto ir kultūros dalį.

Lankydamasis institute, šalies vadovas susipažino su prioritetinėmis įstaigos veiklos kryptimis, tyrimais bei mokslinėmis publikacijomis, naujausiais instituto leidiniais. Taip pat G. Nausėda domėjosi senųjų raštų duomenų baze, susipažino su tarmių karaoke ir tarmių fondu, apsilankė „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos archyvuose.