Nausėda: reikia didinti spaudimą Rusijai

„Provokuojantys veiksmai rodo ketinimus, o nepakankamas atsakas ar nuolaidžiavimas tik didina eskalacijos riziką. Turime keisti Vladimiro Putino skaičiavimus, didindami spaudimą Rusijai ir kurdami jai strategines dilemas“, – diskusijoje „Europos vietos pasaulyje persvarstymas“ sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas akcentavo, kad Europos saugumo strategija privalo remtis realia karine galia, ir pabrėžė būtinybę gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prezidentas taip pat pažymėjo NATO rytinio flango saugumo svarbą ir būtinybę glaudžiau bendradarbiauti Europos Sąjungai ir NATO, užtikrinant greitį, lankstumą ir visišką suderinamumą su Aljanso pajėgumų prioritetais.

G. Nausėda diskusijoje atkreipė dėmesį į nuolat besikeičiančią Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įsitraukimo į Europos saugumą perspektyvą ir pabrėžė, kad Europa turi ir toliau stiprinti savo gynybines, technologines bei pramonines pajėgas. Jis nurodė, kad transatlantinis ryšys išlieka tvirtas ir nepakeičiamas, todėl bendradarbiavimas su JAV turėtų būti tęsiamas bei nuosekliai plėtojamas.

Kalbėdamas apie taikos pastangas Ukrainoje, prezidentas pabrėžė, kad ilgalaikė taika įmanoma tik turint tvirtas saugumo garantijas ir realius pajėgumus.

„Vertiname JAV Prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pastangas nutraukti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir sveikiname tai, kad Europa aktyviai dalyvauja šiose derybose“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuva remia JAV vadovaujamą 20 punktų taikos planą ir pasiektą pažangą dėl Ukrainos saugumo garantijų, kurios turi būti ilgalaikės, paremtos realiais Europos pajėgumais ir JAV užnugariu bei apimti Ukrainos narystę ES ne vėliau kaip iki 2030 metų. Anot jo, Lietuva pasirengusi prisidėti prie saugumo garantijų įgyvendinimo, įskaitant ir karių dislokavimą, ir ragina kitas sąjungininkes daryti tą patį, nes Ukraina šiandien yra pirmoji Europos gynybos linija.

Aptardamas vertybėmis grįstą lyderystę, prezidentas atkreipė dėmesį į Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos išteklių ir dėl to kylantį pažeidžiamumą bei pabrėžė būtinybę Europai kuo greičiau  atsisakyti rusiško iškastinio kuro importo.

„Šiandien yra laikas Europai iš naujo apibrėžti savo geopolitinį vaidmenį. Dabar turime puikią progą tai padaryti, laiku priimdami sprendimus ir imdamiesi ryžtingų veiksmų“, – sakė šalies vadovas.

Kaip antradienį pranešė Prezidentūra, diskusijoje taip pat dalyvavo Belgijos premjeras Bartas De Weveris (Bartas De Veveris), Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius ir kiti.