„Tai – tebesitęsiantis dūmų uždangų, apgaudinėjimo, viliojimo į pinkles procesas, kurį Rusija senokai pradėjo. Ir man atrodo, kad visi proceso dalyviai jau puikiai supranta, kokiais motyvais vadovaujasi Rusija“, – Vilniuje trečiadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo Vakarų žiniasklaidai skelbiant, jog Rusija taip pat siekia užsitikrinti, kad Ukraina netaptų NATO nare, o amerikiečių prezidentas – pasirengęs pripažinti iš Ukrainos atplėštą Krymą Rusijos teritorija.
„Rusijos tikslas yra vilkinti. Jie įsivaizduoja, kad laikas yra jų sąjungininkas. Ir kuo jie ilgiau ištemps šitą šitą procesą, tuo galbūt pasieks geresnę situaciją po mėnesio, dviejų ar trijų“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Labai sunku įlįsti į jų galvas, kadangi keistos tos jų galvos, ir pabandyti nuspėti, kas ten yra“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas svarstė, jog galbūt Maskva laukia NATO viršūnių susitikimo, norėdama pasižiūrėti, kiek tvirti yra Vakarai.
„Taip kad visa tai yra ne sąžiningas ir nuoširdus siekis siekti taikos, o mėginimas apgaudinėti sutarties partnerius arba dalyvaujančias šitame procese šalis, tam, kad tik išsikovotų maksimalią naudą“, – teigė prezidentas.
„Jie patys puikiai žino, kad Ukrainos prezidentas, Ukrainos tauta nesutiks su Krymo aneksijos legitimizacija ir kad tai yra absoliuti raudona linija jiems“, – pridūrė G. Nausėda.
Pasak jo, praėjusiuose trijuose NATO viršūnių susitikimuose vis stipriau buvo pabrėžiama, kad Ukrainos tapsmas NATO dalimi yra tik laiko klausimas ir negrįžtamas procesas.
„Ir jeigu dabar kitame NATO viršūnių susitikime mes iškelsime postulatą, kuris yra visiškai priešingas tam, kas buvo iki tol tris kartus kartota arba gal net dar daugiau kartų kartota, klausimas, koks yra NATO kaip organizacijos kredibilumas“, – kalbėjo G. Nausėda, pridūręs, kad Ukrainos saugumo garantijos turi nepriklausyti nuo politinių ciklų.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, jog situacija yra visiškai tokia pati, kaip ir buvo prieš kelis mėnesius. Anot jos, geriausiu atveju galima būti tikėtis tam tikrų ugnies nutraukimo sąlygų, tačiau tai paspartintų Kremliaus pajėgų plėtrą bei pajėgumų vystymą.
Pasak D. Šakalienės, pagrindiniu Lietuvos tikslu išlieka paramos Ukrainai telkimas.
„Nereikia turėti iliuzijų, kad Rusija nori taikos, nes tikrai matom, kad visi jos daromi veiksmai yra priešingi bet kokiai taikos iniciatyvai“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė ministrė.
„Jeigu mes silpninam Ukrainą, jeigu mes Ukrainos atveju padarom kažkokius susitarimus, kurie iš esmės leistų rusų kariuomenei judėti toliau kitomis kryptimis, tai čia būtų visai Europai labai pavojinga situacija“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, Jungtinėje Karalystėje trečiadienį turėjusios vykti ukrainiečių taikos derybos su tarptautiniais užsienio reikalų ministrais atidedamos, bet vyks žemesnio lygio pareigūnų susitikimas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš naujas derybas Londone antradienį atmetė idėją, kad Ukraina pagal bet kokį galimą taikos susitarimą turėtų atiduoti teritorijų Rusijai.
G. Paluckas Rusijos siūlymą dėl taikos vadina abejotinu
Rusijos siūlymą įšaldyti fronto Ukrainoje liniją ir kitas sąlygas taikai pasiekti premjeras Gintautas Paluckas vadina abejotinomis, mano, jog Kyjivas su jomis nesutiks.
„Matome ir manome, jog pateiktas pasiūlymas yra labai abejotinas, tas abejones jau yra išreiškęs Ukrainos prezidentas ir net neabejoju, jog Ukrainos tauta taip pat su tokiomis sąlygomis nesutiks“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas.
Premjeras abejojo, jog tokio siūlymo priėmimas sustabdytų Rusiją. Pasak jo, tikėtina, kad susiklosčius palankiomis aplinkybėmis tai tik paskatintų Kremlių siekti užimti dar daugiau teritorijų.
„Lietuvos pozicija tikrai nesiskirs nuo Ukrainos pozicijos. Aš nežinau, ar ukrainiečiai pirmiausia, jų tauta gali priimti tokį sprendimą atsisakyti savo teritorijų“, – sakė G. Paluckas.
