Šalies vadovas įvykusiame susitikime teigė, kad augant geopolitiniam neapibrėžtumui Lietuva turi toliau didinti gynybos pajėgumus ir investicijas į gynybos pramonę.
Anot jo, šiemet Lietuva tapo NATO lydere pagal gynybos finansavimą ir vis sparčiau plėtoja stambius investicijų į gynybos pramonę projektus. Proveržiu jis įvardijo Seimo priimtą Kapčiamiesčio poligono įstatymą, leisiantį rengti dideles bendras pratybas su sąjungininkais.
„NATO Ankaros viršūnių susitikimas tapo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos susitelkimo, vienybės ir ryžto liudijimu. Dar labiau išryškėjo NATO 3.0 koncepcija, kuri siekia stiprios Europos stiprioje NATO. Turime siekti, kad ir kitos NATO šalys sektų Lietuvos pavyzdžiu, plėsdamos investicijas į saugumą ir gynybą“, – pranešime cituojamas prezidentas.
Šalies vadovas kaip esminį Ankaros viršūnių susitikimo pasiekimą išskyrė priimtą sprendimą NATO pereiti nuo Baltijos šalių oro policijos misijos prie oro gynybos misijos.
Pasak Prezidento, šiuo ir kitais klausimais aktyvus Lietuvos diplomatų įsitraukimas yra esminė sėkmingo šalies veikimo tarptautinėje erdvėje prielaida. Jo teigimu, itin svarbu aktyviai megzti artimesnius ryšius su svarbiausiais strateginiais partneriais, tokiais kaip JAV, Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija.
„Jungtinės Valstijos yra Lietuvos saugumo garantas, taip pat ir viena svarbiausių partnerių, modernizuojant Lietuvos gynybos pajėgumus. Turime padaryti viską, kad mūsų strateginė partnerystė tęstųsi ir gilėtų“, – sakė šalies vadovas, pakvietęs ieškoti priemonių, kaip dar labiau padidinti Lietuvos matomumą JAV.
Kalbėdamas apie artėjantį antrą Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, prezidentas pabrėžė, kad tai bus strateginė galimybė stiprinti Lietuvos matomumą ir įtaką Europos Sąjungoje.
Pasak šalies vadovo, daugiausia dėmesio reikės skirti ES rytinės sienos stiprinimui ir hibridinėms grėsmėms atremti, kariniam mobilumui stiprinti, įskaitant ir projektų „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ užbaigimą, taip pat istorinės atminties klausimams.
Daug dėmesio prezidentas skyrė ir Ukrainai, pabrėždamas, kad ilgalaikis Europos saugumas neatsiejamas nuo Ukrainos eurointegracijos sėkmės. Todėl Lietuva ir toliau rems Ukrainą, šiai kartu su Moldova siekiant visateisės narystės ES iki 2030 metų ir pasisakys už tolesnį tarptautinį spaudimą valstybei agresorei Rusijai bei jos bendrininkams.
Pasak jo, nesikeis Lietuvos politika ir Baltarusijos atžvilgiu, kuria siekiama išlaikyti ir stiprinti sankcijas, izoliuoti režimą, paskatinti jo elgesio pokyčius. Tuo metu kalbėdamas apie santykius su Kinija, G. Nausėda nurodė, kad abipusiam diplomatiniam atstovavimui atkurti reikalinga abiejų šalių valia.
Šalies vadovas susitikime taip pat paragino Lietuvos diplomatus išlaikyti vienybę ir užtikrinti sklandų darbą diplomatinėse atstovybėse.
„Tikiuosi iš jūsų kryptingo darbo, nukreipto į strateginių priklausomybių mažinimą, atsparių tiekimo grandinių kūrimą, kritinės infrastruktūros bei pažangių technologijų apsaugą ir priešiškos įtakos ribojimą, naujų rinkų paiešką bei moderniausių pasaulio technologijų atvedimą į Lietuvą“, – sakė prezidentas.
Ministras ambasadoriams: Lietuvos tikslas – išlaikyti paramą Ukrainai, stiprinti spaudimą Kremliui
Lietuva turi išlaikyti paramą Ukrainai ir toliau spausti Rusiją, į suvažiavimą susirinkusiems šalies ambasadoriams sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ministras pirmadienį Prezidentūroje vykusiame susitikime pagrindiniais šalies diplomatijos prioritetais įvardijo nacionalinį saugumą, paramą Ukrainai bei pasirengimą pirmininkavimui ES Tarybai.
„Ne mažiau svarbi išlieka Ukraina. Mūsų tikslas nesikeičia – išlaikyti politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai, stiprinti spaudimą agresoriui ir siekti, kad Ukrainos ateitis būtų kuriama Europos ir euroatlantinėje erdvėje“, – teigė ministras.
Mūsų tikslas nesikeičia – išlaikyti politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai, stiprinti spaudimą agresoriui ir siekti, kad Ukrainos ateitis būtų kuriama Europos ir euroatlantinėje erdvėje.
Anot jo, svarbus dėmesys turi būti skirtas ir sankcijų politikai. K. Budrio teigimu, Lietuva aktyviai dalyvavo formuojant bei įgyvendinant ES sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, nuosekliai siekdama didinti spaudimą agresoriams bei stiprinti atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus mechanizmus.
Pasak ministro, vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų išlieka nacionalinis ir regioninis saugumas.
Jis pabrėžė, kad ypatingas dėmesys praėjusiais metais buvo skirtas transatlantinių ryšių stiprinimui ir strateginei partnerystei su JAV. Taip pat nuosekliai plėtotas bendradarbiavimas su Vokietija, Šiaurės ir Baltijos šalimis, Lenkija bei kitais sąjungininkais.
„Lietuva aktyviai prisidėjo prie NATO rytinio flango stiprinimo, didino investicijas į gynybą ir siekė, kad Rusijos bei Baltarusijos keliamos hibridinės grėsmės būtų vis geriau suprantamos ir atitinkamai vertinamos ES bei NATO“, – sakė politikas.
Kalbėdamas apie ateities uždavinius, ministras taip pat akcentavo pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais. Pasak jo, tai suteiks galimybę stiprinti Lietuvos įtaką sprendžiant tokius klausimus kaip Europos saugumas, parama Ukrainai, ES plėtra ir konkurencingumas.
Iki rugsėjo 11 dienos vyksiančio renginio metu Lietuvos ambasadoriai aptars svarbiausius šalies užsienio politikos prioritetus bei Lietuvos interesų įgyvendinimą kintančioje tarptautinėje aplinkoje.
Šiuo metu Lietuva visame pasaulyje turi 44 ambasadas, dešimt konsulinių įstaigų ir aštuonias atstovybes prie tarptautinių organizacijų.
