„Nacionalinės sankcijos negali prilygti ir kompensuoti europinių sankcijų, jei nebėra europinių. Jos gali būti nacionalinės, bet jos vis tiek turi būti bent jau regioniniu mastu priimtos, vadinasi, latviai, lenkai, estai, suomiai taip pat turėtų priimti tokius sprendimus“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė premjeras.
„Jeigu jie tokių sprendimų nenori arba negali priimti, atskirai Lietuva, priėmusi tokius sprendimus, jokių tikslų nepasiektų, o žalą turėtų apčiuopiamą“, – teigė jis.
BNS rašė, kad Seime ruošiantis vieniems metams pratęsti jau kurį laiką galiojančias nacionalines sankcijas Rusijai, ketinama numatyti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti ir ekonominius ribojimus, jeigu jų nebeliktų ES lygiu.
Pagal siūlomus pokyčius, sąrašą asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems būtų taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, nustatytų Vyriausybė.
Dokumente, kurį matė BNS, pabrėžiama, kad toks mechanizmas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė.
Ekonominės sankcijos Kremliui baigia galioti liepos pabaigoje. Pratęsiant ribojimus Europos Sąjunga pastaruoju metu susidūrė su Vengrijos prieštaravimu, tad baiminamasi, jog tai gali kartotis ateityje.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai, jeigu ES nebepratęstų savo taikomų ribojimų.
Vis dėlto jis teigė, kad europinės sankcijos yra kur kas efektyvesnės.
Pasak prezidento, jų nepratęsti nėra pagrindo, atvirkščiai, jos turi būti griežtinamos.
Kaip skelbė BNS, pirmą kartą nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Seimas įvedė 2023 metais. Pernai jos atnaujintos ir pratęstos. Jas imta taikyti reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei Baltarusijos dalyvavimą jame.
Sankcijos daugiausia apima ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pratęsiant jas šiemet kilo parlamentarų diskusijos dėl įstatyme įrašyto rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos ribojimo draudimo.
Tuo metu ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 16 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.
Premjeras nemato poreikio papildomam „savęs įpareigojimui“ dėl paramos Ukrainai, gynybos
Premjeras G. Paluckas sako, kad esant politinei valiai dėl gynybos finansavimo didinimo ir paramos Ukrainai, tam nereikia papildomų įsipareigojimų teisės aktuose.
„Politika yra toks dalykas, arba sutari ir laikaisi, arba nesutari. Joks teisės aktas neprivers tos nuomonės pakeisti. Šiandien, kai yra platus sutarimas, mano galva, kažkokio atskiro teisės akto arba savęs įpareigojimo papildomai nereikia“, – po susitikimo su prezidentu pirmadienį žurnalistams teigė premjeras.
Anot G. Palucko, Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimai dėl papildomo gynybos finansavimo ir paramos Ukrainai šiuo metu yra įgyvendinami.
„Kol yra stipri politinė valia, sutarimas tarp prezidento, Seimo ir Vyriausybės, kažko papildomai daryti nereikia, jeigu tokio sutarimo nebūtų, joks įstatymas neišgyventų, nes būtų pakeistas Seime“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Kaip skelbė BNS, penktadienį, po susitikimo su šalies politikais, prezidentas Gitanas Nausėda teigė matantis poreikį įtvirtinti nacionalinį principą, jog peržiūrint biudžetą išlaidos gynybai ir parama Ukrainai yra neliečiamos ir gali būti tik didinamos.
Lietuva yra įsipareigojusi suteikti Ukrainai ilgalaikę paramą – ne mažiau 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
VGT sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.
