Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu būtina skubiai paversti saugumo garantijas praktine ir karine realybe.

„Norinčiųjų koalicijos“ susitikime buvo aptartas pirmadienį Vašingtone įvykęs JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas, prie kurio prisijungė Europos didžiųjų šalių lyderiai, NATO generalinis sekretorius ir Europos Komisijos pirmininkė.

G. Nausėdos teigimu, „Norinčiųjų koalicija“ turi būti pasirengusi dislokuoti pajėgas jau kitą dieną, kai bus pasirašytas taikos susitarimas.

Prezidento patarėjas Dainius Žikevičius yra sakęs, jog Lietuva į Ukrainą siųstų panašų skaičių karių, kiek anksčiau siųsdavo į NATO vykdytą taikos palaikymo misiją Afganistane.

Po penktadienį Aliaskoje įvykusių JAV lyderio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybų, Baltųjų rūmų šeimininkas teigė aptaręs saugumo garantijas Ukrainai ir pridūrė, kad V. Putinas su jomis sutiko, nors atmetė Kyjivo siekį prisijungti prie NATO.

D. Trumpas teigė, kad garantijas „teiks įvairios Europos šalys, koordinuojant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“.

Britų verslo dienraštis „The Financial Times“ citavo dokumentą, kuriame teigiama, kad Ukraina įsipareigojo už 100 mlrd. JAV dolerių (95 mlrd. eurų) nupirkti JAV ginklų, finansuojamų Europos, mainais į JAV garantijas dėl jos saugumo.

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad nėra jokios kitos alternatyvos atgrasyti Rusiją nuo būsimos agresijos, nei savo tėvynę ginančios gerai apmokytos ir pakankamo dydžio Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Pasak Prezidentūros, šalies vadovas laikosi pozicijos, kad spaudimas Maskvai turi būti tęsiamas ir jog Europos Sąjunga turi kuo greičiau priimti 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą.

„Kremlius nenusipelnė jokių sankcijų sušvelninimo, nežengė jokių žingsnių, kad būtų pasiekta teisinga ir tvari taika“, – teigiama pranešime.