Taip jis kalbėjo penktadienį Osle po Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikimo, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Svarbiausia, kad pats Ukrainos prezidentas pademonstravo nemažą optimizmą šiuo klausimu. Nesame naivūs, suprantame, kad Rusija turi savų tikslų, bet Rusiją galima priversti sėsti prie derybų stalo, ypač tvirtus svertus savo rankose turi JAV“, – teigė G. Nausėda.
„JAV vis labiau įsitikina, kad kliūtis paliauboms yra ne Ukraina, o pati Rusija, keičiasi ir jos požiūris į Rusijos laikyseną. Tikiuosi, kad JAV tą galingą svertą, kurį turi savo rankose, tiek karinį, tiek ypač ekonominį, išnaudos tam, kad jeigu ir ne geruoju pakviesti Vladimirą Putiną prie stalo, (...) tai jėga padaryti tai“, – sakė šalies vadovas.
Kaip rašė BNS, ketvirtadienį įsigaliojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakas dėl trijų dienų paliaubų su Ukraina. Kremlius teigė, kad jomis bus patikrintas Kyjivo pasirengimas taikai, tačiau Ukraina tai vadina farsu.
Kremliaus paskelbtos paliaubos sutampa su penktadienį Maskvoje vyksiančiais Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metinių renginiais. Ukraina šias paliaubas atmetė kaip Maskvos bandymą užsitikrinti Pergalės dienos parado saugumą.
Tuo metu JAV ragina Rusiją sutikti su dar kovo mėnesį Vašingtono pasiūlytomis besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis su Ukraina. Pastaroji šiam JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymui pritarė, tačiau Rusija jį atmetė.
Ketvirtadienį D. Trumpas po pokalbio su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, jog „jei paliaubų nebus laikomasi, JAV ir jos partneriai įves papildomas sankcijas“.
R. Dačkaus / LR Prezidentūros kanceliarijos nuotr.
G. Nausėda: Ukrainos likimas – visos Europos saugumo likimas
Osle vykusiame JEF valstybių narių vadovų susitikime dalyvavęs prezidentas G. Nausėda sako, kad nuo karo Ukrainoje baigties priklauso visos Europos saugumas.
„Ukrainos likimas – visos Europos saugumo likimas. Sveikiname sprendimą dėl glaudesnio Ukrainos ir JEF bendradarbiavimo. Ukrainos euroatlantinė integracija ir stipri kariuomenė yra mūsų regiono strateginis interesas“, – Prezidentūros penktadienį išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Susitikimo metu valstybių lyderiai pasirašė bendrą deklaraciją, kuria įsipareigoja stiprinti paramą Ukrainai ir jos gynybos pramonę, didinti JEF atgrasymo galimybes ir veiklą taikos metu, gerinti supratimą apie strateginius tarpusavio ryšius visame JEF regione.
Pasak G. Nausėdos, šis JEF viršūnių susitikimas vyksta lemiamu mūsų regionui ir euroatlantiniam saugumui metu, todėl svarbu parodyti šalių vienybę ir ryžtą, taip pat nustatyti tolesnės JEF veiklos kryptį.
Šalies vadovas išskyrė tris pagrindines patikimo euroatlantinio atgrasymo ir gynybos sąlygas: tvirta ir nuosekli parama Ukrainai, didesnės investicijos į gynybą bei nuolatinis Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų buvimas Europoje.
Prezidento teigimu, prie realaus bendradarbiavimo prisidėtų Ukrainos dalyvavimas JEF karinėse pratybose, didinant Ukrainos pajėgų sąveiką su mūsų pajėgomis, dalijimasis kritinės infrastruktūros apsaugos ir išmoktų karo pamokų patirtimi, ypač apie bepiločių orlaivių panaudojimą mūšio lauke, karo mediciną, kovą su dezinformacija.
Taip pat G. Nausėda pabrėžė, kad Europa privalo dar rimčiau žiūrėti į savo saugumą ir didinti išlaidas gynybai, užtikrindama trūkstamus karinius pajėgumus.
„Lietuva rodo ambicingą pavyzdį – skiriame 4 proc. bendrojo vidaus produkto, o iki 2026 metų šį rodiklį padidinsime iki 5–6 procentais. Privalome daugiau investuoti į savo pačių saugumą – didelės investicijos į gynybą turi virsti realia karine galia. Tai klausimas, kurį keliame čia, Osle, ir kuris bus keliamas NATO viršūnių susitikime Hagoje“, – sakė Lietuvos vadovas.
Be paramos Ukrainai klausimo aptarti Baltijos jūros, Tolimosios Šiaurės ir Šiaurės Atlanto regiono saugumo ir gynybos stiprinimo klausimai.
JEF susitikime dalyvavo visų dešimties ją sudarančių valstybių vadovai: Lietuvos, Danijos, Estijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Norvegijos, Nyderlandų, Suomijos ir Švedijos, o nuotoliniu būdu – ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak Prezidentūros, Lietuva remia JEF formatą kaip lankstų ir veiksmingą bendradarbiavimo mechanizmą, leidžiantį šalims bendramintėms veikti kartu. Šis formatas laikomas vienu iš pirmųjų galimų reagavimo į potencialias krizes mechanizmų.
2025 metais vyks didžiausios JEF pratybos „Tarassis25“, jos sutaps su Rusijos karinėmis pratybomis „Zapad“.
JEF yra Jungtinės Karalystės vadovaujamos aukštos parengties ir greitai dislokuojamos pajėgos, sukurtos 2014 metais reaguoti į viso spektro grėsmes, atgrasyti priešininkus, užtikrinti sąjungininkus ir prisidėti prie saugumo stiprinimo.
G. Nausėda: „Zapad“ metu vyksiančios „Tarassis25“ bus didžiausios JEF pratybos nuo pajėgų sukūrimo
Lietuvos prezidentas G.Nausėda sako, kad tuo pačiu metu kaip rusų „Zapad“ rengiamos JEF pratybos „Tarassis25“ bus didžiausios nuo pajėgų sukūrimo.
„Jos apims maždaug JEF valstybių teritoriją ir tai bus didžiausio masto pratybos nuo JEF įsikūrimo laiko“, – Osle penktadienį komentavo G. Nausėda.
Jos apims maždaug JEF valstybių teritoriją ir tai bus didžiausio masto pratybos nuo JEF įsikūrimo laiko.
„Manau, labai gerai, kad turėsime galimybę patikrinti mūsų karių gebėjimus pratybų sąlygomis ir tai, kita vertus, leidžia išplėsti net ir pačią geografiją pratybų. Nes mes vis daugiau kalbame, ypač JEF formatu, kadangi dalyvauja Šiaurės šalys, ne tik apie Baltijos jūrą, bet ir apie Šiaurės Atlanto ir Arkties regioną“, – pridūrė šalies vadovas.
Jo teigimu, karinių pajėgumų turėjimas ir vieningas demonstravimas geriausiai atgraso Rusiją.
„Geriausias atgrasymas Rusijai yra be jokios abejonės pratybos, karinė valia, gynybos išlaidos ir vienybė“, – sakė G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo Norvegijos sostinėje vykusiame JEF valstybių narių vadovų susitikime.
„Turime suprasti, kad Rusijos hibridinė veikla, šešėlinio laivyno veikla, sabotažas, tai nėra kažkokie labai apriboti geografiniai arealai, kurie veikia, o kitur neveikia. Jie veikia visur ir dėl to atsakas jiems turi būti duotas visur“, – pabrėžė G. Nausėda.
