Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai siūlo NATO parengti planus, kaip gintis nuo Rusijos agresijos, ir dislokuoti tam tikrą skaičių karių prie rytinių sienų.

Dėl įvykių Ukrainoje Seimo komitetai pirmadienį priėmė pareiškimą. Jame teigiama, kad Rusijos veiksmai kelia pavojų Europos Sąjungos bei NATO saugumui.

"Manome, kad NATO turėtų parengti karinius planus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją, ir dislokuoti tam tikrą skaičių karių prie rytinių NATO sienų. Mūsų nuomone, tai irgi būtų stabdantis veiksnys dabartinei Rusijos agresijai", - po posėdžio žurnalistams pareiškimo turinį nusakė NSGK vadovas Artūras Paulauskas.

"Mes siūlome ir teigiame, kad Rusijos veiksmai kelia pavojų ir ES, ir NATO šalių saugumui, ir kad turi būti imamasi diplomatinių, politinių priemonių, jos turi būti išnaudotos agresijai sustabdyti ir grąžinti Rusijos karinius dalinius į savo dislokacijos vietą", - kalbėjo komiteto vadovas.

Taip pat Seimo komitetai savo pareiškimu Europos Sąjungos institucijas ragina paruošti ekonominių ir politinių sankcijų Rusijai paketą bei svarstyti jų taikymo galimybę, o Lietuvos Vyriausybę - inicijuoti bendrą Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių sprendimą dėl ginklų, karinės technikos ir įrangos tiekimo Rusijai sustabdymo.

Dar Lietuvos Vyriausybė raginama siekti nuolatinio NATO karinio buvimo Lietuvoje sustiprinimo, taip pat 2015 metų valstybės biudžeto projekte krašto apsaugai numatyti ne mažiau kaip 0,9 procento bendrojo vidaus produkto. Be to, siūloma jau šiais metais ieškoti galimybių krašto apsaugai papildomai skirti bent 100 mln. litų, kurie būtų panaudoti prieštankinės ir priešlėktuvinės gynybos priemonėms įsigyti.

Pareiškimu Rusija raginama atšaukti sprendimą dėl leidimo panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, nutraukti melagingos informacijos skleidimą apie tariamą Lietuvos vaidmenį įvykiuose Ukrainoje, šios šalies žiniasklaidai pranešus, esą Lietuvoje rengti "Maidano maištininkai".

Komitetai pabrėžė, kad "Rusijos Federacijai tenka visa atsakomybė už galimą kraujo praliejimą dėl įtampos didinimo ir provokacijų Pietų ir Rytų Ukrainoje".

Taip pat pareiškimu komitetai kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas, Europos Sąjungos ir NATO valstybių vyriausybes ir parlamentus, Rusijos vadovus, Jungtinių Tautų organizaciją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ir tarptautinę bendruomenę kviesdami imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų nutraukta Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Po komiteto posėdžio klausiamas apie Lietuvos saugumą komiteto pirmininkas pažymėjo, kad visos tarnybos seka situaciją ir ją adekvačiai vertina. Į klausimą, ar padidėjusios grėsmės nekelia Rusijos pratybos Karaliaučiaus srityje, A.Paulauskas tvirtino, kad "visos Rusijos karinės pajėgos pakeltos".

"Vyksta patikrinimas, ir šiandien tas patikrinimas turėtų baigtis oficialiai. Ar jis iš tikrųjų baigsis, mes pamatysime rytoj", - sakė komiteto pirmininkas.

Pirmadienį susiklosčiusią padėtį Kryme taip pat aptarė Seimo valdyba kartu su Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovais, premjeru Algirdu Butkevičiumi bei krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. Anksčiau pirmadienį šis klausimas panašiu formatu buvo aptartas Prezidentūroje.

Šeštadienį Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šis Rusijos sprendimas ir karių dislokavimas Kryme iššaukė griežtą ES ir NATO šalių reakciją.

Lietuva sekmadienį nusprendė iškviesti konsultacijoms į Vilnių ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų.