Į šio klausimo svarstymą grįžo ir nuo praėjusios savaitės Seimo posėdžius boikotuojantys opozicijos parlamentarai. Jie pradėjo pristatinėti minėtam projektui registruotus savo siūlymus, šių yra per 150.
Prieš šio klausimo svarstymą socialdemokratas Karolis Podolskis frakcijos vardu paprašė pusvalandžio pertraukos, parlamentarai tam pritarė. Tokiu būdu valdantieji užkirto kelią opozicijai pareikalauti ilgesnės pertraukos ir atidėti klausimo svarstymą kitai dienai.
Diskusijos metu konservatorius Vytautaus Juozapaitis akcentavo, kad Europos demokratijose visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas yra raudona linija.
„Šių pataisų pavojus slypi ne viename sakinyje, jis slypi precedente. Jeigu šiandien leidžiame politikams vienaip ar kitaip tiesiogiai kištis į visuomeninio transliuotojo valdymo mechanizmus, rytoj atsiras norinčių patikslinti, poryt – optimizuoti, o dar po metų – sutvarkyti galutinai, – kalbėjo V. Juozapaitis. – Ir tada atsibusime valstybėje, kurioje žiniasklaida nebeklausia „kodėl?“, o tik atsargiai teiraujasi „ar galima?“
Demokratų frakcijos vardu kalbėjusi Rima Baškienė teigė, kad tai, kas šiuo metu vyksta parlamente, rodo nepagarbą Seimo statutui ir 10 tūkst. piliečių, kurie praėjusią savaitę atėjo į mitingą.
Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad šiomis pataisomis sprendžiamas ne „konfliktas tarp LRT tarybos ir generalinio direktoriaus“, o konfliktas „tarp valdančiųjų ir noro tramdyti nepriklausomą transliuotoją“.
Savo ruožtu Vitalijus Gailius, pagarsino nepriklausomoje Lietuvoje gimusio piliečio laišką ir patikino, kad į protesto renginius ir toliau rinksis tūkstančiai žmonių, siekiančių apginti laisvą žodį.
„Vardan Lietuvos“ parlamentaras Tomas Tomilinas pabrėžė, kad siūlomos pataisos gali užtraukti teisines problemas dėl neatitikimo ES reguliavimui.
„Lenkija gavo 320 milijonų baudą už teismų reformą. Buvo sustabdytos RRF lėšos, milijardai eurų. Jūs norit tokio pat scenarijaus mums“, – retoriškai klausė parlamentaras.
Konservatoriai, liberalai ir demokratai plenarinių posėdžių salę paliko dar praėjusį ketvirtadienį, po pirmojo balsavimo dėl LRT pataisų.
Opozicija jau anksčiau skelbė ketinanti vykdyti vadinamąjį filibusterį – parlamentinę taktiką, kai ilgomis kalbomis ar procedūriniais veiksmais siekiama vilkinti procesą ir taip atidėti arba visiškai užkirsti kelią sprendimo priėmimui.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, jog Seimo posėdis gali užtrukti ir iki paryčių.
Tuo metu valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis žadėjo salėje sėdėti tiek, „kiek reikės“.
Didžioji dalis projekto siūlymų – šmaikštūs, ironiški ar net absurdiški, taip atskleidžiant požiūrį į valdančiųjų parengtą LRT įstatymo pakeitimo projektą.
Konservatorė Gintarė Skaistė siūlo patvirtinti, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdo funkcijas, taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos arba jei laidos „Auksinis protas“ finale nugali konservatorius ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
Jos frakcijos kolegė Ingrida Šimonytė nori nustatyti, jog nacionalinio transliuotojo vadovą būtų galima atleisti iš pareigų, jeigu jis neužtikrina laidų vedėjų pozityvios veido išraiškos ir/arba C-dur tonacijos klausinėjant valdančiosios koalicijos partijoms priklausančių politikų.
Tarp registruotų siūlymų – kandidatams į LRT generalinius direktorius mokėti mintinai Lietuvos atstovo „Eurovizijoje“ dainą, turėti Lietuvos socialdemokratų partijos rekomendaciją, turėti 50 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir mokėti mažiausiai septynias užsienio kalbas ne žemesniu kaip C1 lygiu.
Seimo Kultūros komitetas šiuos ir kitus siūlymus svarstė tiek pirmadienį, tiek antradienį ir visus juos atmetė.
Socialdemokratų pateiktoms pataisoms valdančiųjų balsais komitete pritarta dar pirmadienį, nespėjus išklausyti visų opozicijos pasiūlymų.
Pataisomis, kurias po pateikimo palaikė valdantieji socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“, siūloma nustatyti, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Žurnalistai ir kultūrininkai antradienį pradėjo trijų dienų protestą – nuo ryto savo laidas iš Nepriklausomybės aikštės transliuos LRT radijas, vakare – Seimui svarstant dėl pataisų – degami laužai.
Reikalaujant prezidento veto, jeigu pataisa būtų priimta, nuo antradienio iki penktadienio prie Prezidentūros S. Daukanto aikštėje stovi instaliacija „Bestuburių oro žmogeliukų parkas“.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią savaitę surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo kelios dešimtys tūkstančių žmonių.
Naujausi komentarai