NESULAUKUSI SEIMO PRITARIMO, MINISTERIJA IEŠKO KITŲ ALTERNATYVŲ REAGUOTI Į EŽTT SPRENDIMĄ

Teisingumo ministerija ieško alternatyvų, kaip reaguoti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo konstatuota, jog buvo pažeistos rašytojos Neringos Macatės teisės, sustabdžius jos knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.

Vyriausybė siūlė naikinti įstatymo nuostatas, draudžiančias nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, nes jomis vadovaujantis ir buvo sustabdytas knygos leidimas.

Vis dėlto Seimas tokiam siūlymui nepritarė.

„Šiuo metu yra analizuojama, kokios yra galimybės spręsti šitą klausimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Dalis teisininkų sako, kad dėl esamo teisinio reglamentavimo galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog šis išaiškintų, ar minėta įstatymo nuostata nediskriminuoja dalies visuomenės.

Vis tik ministrė nedetalizavo, ar tokia alternatyva yra svarstoma.

„Šiai dienai negaliu atsakyti“, – pridūrė E. Dobrowolska.

Tuo metu įstatymo keitimo oponentai tikina, kad dabartinė nuostata draudžia niekinti šeimos vertybes ir skatinti LGBTIQ šeimos sampratą, tačiau nedraudžia apie tai informuoti, todėl jos keisti ir nereikėjo. Jie taip pat atkreipia dėmesį, jog siekta išbraukti iš įstatymo punktą, draudžiantį niekinti šeimos vertybes.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Šiuo metu yra analizuojama, kokios yra galimybės spręsti šitą klausimą.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.

Sprendimą palikti draudimą skatinti LGBTIQ šeimos sampratą G. Landsbergis vadina apmaudžiu

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo antradienį priimtą sprendimą palikti įstatymuose numatytą draudimą skatinti LGBTIQ šeimos sampratą vadina apmaudžiu.

„Aš suprantu ir svarbus klausimas koalicijos partneriams, apmaudus balsavimas man asmeniškai vakarykštis“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Anot G. Landsbergio, Seimui nepaisius EŽTT pozicijos, vertėtų įvertinti savo pasisakymus, „kaip raginame kitus laikytis teisės viršenybės principų“.

„Bet tą klausimą reikėtų užduoti ne man – mano nuomonę jūs žinote, ji yra labai nepaslėpta. Bet reikia užduoti tą klausimą žmonėms, kurie tokius komentarus sako, tie, kurie atstovauja Lietuvai aukščiausiuose postuose  ir apie teisės viršenybę pasako labai dažnai“, – tvirtino G. Landsbergis.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dar prieš Seimui priimant sprendimą dėl minėtų pataisų pareiškė, kad yra prieš „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.

Už pataisą balsavo 50 parlamentarų, 56 buvo prieš, 19 susilaikė. Tarp balsavusiųjų prieš bei susilaikiusiųjų buvo ir valdančiosios daugumos atstovų – konservatorių, Liberalų sąjūdžio narių.

G. Landsbergis taip pat tvirtino, kad šis Seimas ne kartą parodė, jog svarbiems projektams geba sutelkti reikiamą balsų skaičių.

„Manau, kad kaip ir daugelį kitų klausimų, jei atmestume rinkiminį faktorių, galima kalbėtis ir ieškoti sprendimų toliau kaip judėti į priekį. Reikia suprasti, kad yra tokios menamos ir nemenamos ribos, tam tikri, kaip pavadinti, slenksčiai, – sakė užsienio reikalų ministras. – Reikia įsivaizduoti, ar galime tikėtis geresnės situacijos ateityje, jei kalbėtume apie Seimą ir ten sutelktus balsus. Man atrodo, kad šitas Seimas vis dėlto parodė, kad geba sutelkti nemažą būrį balsų svarbiems projektams“.

Protestuodamas prieš tokią Seimo valią Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius prie parlamento sudegino tris homoseksualius santykius aprašančias knygas.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar Vyriausybė, premjerė Ingrida Šimonytė tebeturi šios Seimo daugumos palaikymą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus.

Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.