Tai Eltai patvirtino politiko advokatas Arūnas Petrauskas. Pasak jo, klientas rašė prašymą dėl baudos grąžinimo.

„Kai apkaltinamasis nuosprendis panaikinimas, kurio pagrindu sumokėta bauda, išnyksta pagrindas mokėjimui. Visada taip būna – sumokėti pinigai grąžinami. Bet žmogus turi kreiptis, rašyti prašymą“, – sakė advokatas.

Kaip skelbė ELTA, M. Sinkevičius pernai spalio pabaigoje sumokėjo teismo paskirtą 12,5 tūkst. eurų baudą, tačiau nusprendė toliau ginčyti teismo nuosprendį.

Šiemet, kovo 5 dieną, LAT bylą nutraukė, paskelbdamas, kad toks verdiktas prilygsta išteisinimui.

Po šios nutarties atsirado galimybė M. Sinkevičiui susigrąžinti jau sumokėtą baudą.

„Kai teismas panaikina baudą, asmeniui susidaro mokesčio permoka. Gyventojui pateikus prašymą VMI, permoka yra grąžinama klientui per keletą dienų“, – Eltą informavo VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.

ELTA primena, kad LAT konstatavo, kad M. Sinkevičiaus veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino. Kasacinis teismas mano, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo.

Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta. Šis LAT sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

Palankaus sprendimo sulaukęs M. Sinkevičius grįžo į Jonavos mero postą, taip pat atnaujino narystę ir Lietuvos socialdemokratų partijoje.

Bylos duomenimis, M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės administracijai per ketverius metus pateikė šešiolika suklastotų išmokų avanso apyskaitų, kuriose nurodė su tarnybinių pareigų vykdymu nesusijusias mobiliojo ryšio, internetinės televizijos ir televizorių įsigijimo išlaidas (iš viso 1 487 Eur) ir šią pinigų sumą neteisėtai pasisavino.

LAT verdiktą kritikavo žymūs teisininkai.

Per diskusiją Vilniaus universiteto Teisės fakultete buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas ir Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris stebėjosi, kad iš LAT nutarties dingo kaltinimas merui dėl dokumentų klastojimo.

„Teisėjas, kuris kalbėjo per spaudos konferenciją, pasakė žurnalistams, kad ši nutartis prilygsta išteisinimui. Ar aš teisingai supratau, kad nebuvo dokumentų klastojimo? Kur dingo dokumentų klastojimas? Kadangi negalima traukti pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį (piktnaudžiavimą – ELTA), tai nebuvo dokumentų klastojimo. Na, aš atsiprašau“, – stebėjosi profesorius E. Kūris.