Opozicija – už diskusiją keisti Konstituciją dėl branduolinio ginklo dislokavimo

Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

„Manau, kad reikia diskutuoti ir mes taip preliminariai frakcijoje buvome pasikalbėję jau“, – BNS antradienį teigė konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė, pažymėjęs, jog tam yra gyvenimiškas poreikis, nulemtas esančios geopolitinės situacijos.

Pasak politiko, tai – vienas sprendimų, kuriuose galima ieškoti valstybinio mąstymo bei sutarimo tarp kairės, dešinės ir vidurio.

Apie dėl besikeičiančios saugumo situacijos nulemtą poreikį diskusijai užsiminė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas.

„Geopolitinė situacija yra smarkiai pasikeitusi, mūsų saugumo architektūra išgyvena rimtą supurtymą ir reikia turėti diskusijas apie tai, kaip šių pokyčių kontekste Lietuva gali užsitikrinti savo saugumo architektūrai palankiausią modelį, tai gali būti viena iš krypčių, todėl reikėtų apsvarsyti Konstitucijos straipsnio pakeitimo galimybę“, – BNS tikino parlamentaras.

Konstitucijai pakeisti reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.

Apie poreikį diskutuoti dėl Konstitucijos keitimo antradienį kalbėjo Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius. Tokiems pokalbiams pritaria ir Prezidentūra.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS tikino, kad šiuo klausimu tarp koalicijos partnerių greičiausiai nebūtų konsensuso, tačiau poreikis tam yra.

„Būtų svarbu turėti konsensusą tarp partijų. Manau, kad konsensuso nebūtų tarp koalicijos partnerių, (...) bet poreikis apie tai kalbėti yra, nes mūsų Konstitucija draudžia šiuo metu būti pridengtais tuo branduoliniu skėčiu ir tai gali tapti problema“, – tikino politikė.

Valdančiosios koalicijos partnerių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentaras Dainius Gaižauskas tikino, jog nėra jokio reikalo diskutuoti apie pagrindinio šalies įstatymo keitimą.

Kaip rašė BNS, kovo pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą.

Pagal E. Macrono pristatytą viziją, šalys partnerės Europoje kuriam laikui galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.