„Na, kai toks tvirtas, karingas pareiškimas skamba iš moterų lūpų, tai aš visiškai pritariu (B. Vėsaitei – ELTA), nes vyrai dažnai aiškina kaip ir kada, kodėl reikia nutraukti nėštumą ar ne, kokias teises moteris turi į savo kūną. Aš manau, kad čia reikėtų paklausyti labiau moterų“, – antradienį Prezidentūroje, po susitikimo su G. Nausėda, žurnalistams sakė G. Paluckas.

Kaip skelbė ELTA, pirmadienį LRT televizijai G. Nausėda pareiškė, jog socialdemokratų inicijuotas siūlymas įstatymiškai sureguliuoti reprodukcinės sveikatos nuostatas jam nėra artimas vertybiškai.

„Man šiek tiek keistoka, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas mažiausiai kalba apie reprodukciją. Jis kalba apie tai, kad tos reprodukcijos nebūtų, kad būtų kaip galima lengviau, nemokamai, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis padaryti abortą, kad kontraceptikai būtų nemokami“, – pirmadienio vakarą teigė šalies vadovas.

Įstatymo projekto iniciatorė, socialdemokratė B. Vėsaitė Eltai tikino besivilianti, kad prezidentas yra susipažinęs su esama moterų reprodukcinės sveikatos padėtimi šalyje. Be to, Seimo narė pabrėžė, jog ne šalies vadovas turėtų aiškinti moterims, kaip joms elgtis su savo kūnu.

Na, kai toks tvirtas, karingas pareiškimas skamba iš moterų lūpų, tai aš visiškai pritariu.

„Norėčiau padiskutuoti su prezidentu, ką jis mano apie reprodukcines moters teises kaip apie žmogaus teisių dalį“, – antradienį reaguodama į G. Nausėdos pasisakymus Eltai teigė B. Vėsaitė.

„Prezidentas turėtų žinoti, kad reprodukcinio amžiaus moterų Lietuvoje yra ryškiai sumažėję. Todėl, galime kalbėti, ką norime, bet visoje Europoje moterys turi teisę apsispręsti, ką daryti su savo kūnu. Turbūt ne prezidentui aiškinti moterims, ką jos turėtų daryti“, – akcentavo socialdemokratė.

Anksčiau Prezidentūra iniciatyvos nekomentavo, nuo komentarų susilaiko ir pirmoji ponia Dianos Nausėdienė

ELTA jau anksčiau kreipėsi į Prezidentūrą, teiraudamasi ne tik šalies vadovo, bet ir pirmosios ponios D. Nausėdienės pozicijų dėl Seime kelią besiskinančio Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto.

Vis tik, tuomet prezidento komunikacijos grupė atsakyme nurodė, jog „pirmoji ponia nekomentuoja Seime svarstomų įstatymų projektų“.

ELTA primena, kad šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę bei lytinį švietimą reglamentuojantį Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą Seimas ėmėsi svarstyti gegužę. Pastarąjį parlamentui pateikė socialdemokratė B. Vėsaitė.

Naujame dokumente prieš kelerius metus ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką siūloma įteisinti įstatymu. Taip pat – leisti su gydytoju pasikonsultavusioms nėščiosioms pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones, į gimdymą lydintį asmenį.

Taip pat gimdyvėms būtų užtikrinta teisė į psichologo konsultacijas, prenatalinės diagnostikos paslaugas. Siekiant įvertinti galimą genetinę riziką būsimam palikuoniui, valstybė turėtų užtikrinti genetinį konsultavimą planuojant šeimą.

B. Vėsaitė siūlo įstatyme numatyti ir tai, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Įstatymo projektu reglamentuota ir sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo.

Šiuo metu Lietuvoje nėra reprodukcinę sveikatą reglamentuojančio įstatymo. Šie klausimai reguliuojami fragmentiškai atskiruose teisės aktuose.