„Tas ruošimasis ar nesiruošimas yra asmeninis pasirinkimas. Tiesą pasakius, tie žmonės, tie asmenys, kurie specifiškai nesiruošia, matyt, ruošiasi toliau gyventi Lietuvoje, kurti Lietuvos ūkį, rūpintis savo šeimos reikalais. Tai irgi yra labai didelis pliusas Lietuvai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime komentavo G. Paluckas.

„Šeimoje mes esame aptarę, kokios yra tikros grėsmės, kokios yra hiperbolizuotos grėsmės, ką ir kokiu atveju reikėtų daryti ir panašiai. Esame apie tai diskutavę, bet pabėgimo ir išvykimo krepšių tikrai nesame susidėję“, – pažymėjo premjeras.

ELTA primena, kad ketvirtadienį LRT užsakymu paskelbti „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai rodo, jog kas septintas lietuvis teigia nesantis pasiruošęs įvairioms ekstremalioms situacijoms.

Tyrimo duomenimis, galimoms grėsmėms nesantys pasiruošę įvardijo 70 proc. šalies gyventojų. Tuo metu 21 proc. respondentų nurodė, jog yra pasiruošę, o 9 proc. nežino.

Galimoms grėsmėms pasiruošusių lietuvių grupę daugiausia sudaro 30–49 metų gyventojai, didesnes pajamas gaunantys asmenys ir didmiesčiuose gyvenantys žmonės. Dienai X taip pat teigia labiau esantys pasiruošę vadovaujančias pareigas užimantys ar verslus turintys asmenys.

Už juos mažiau pasiruošę jaučiasi kaimiškų vietovių gyventojai, pensinio amžiaus asmenys, namų šeimininkės, bedarbiai bei kitataučiai.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų kovą atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 procento.