Taip pat Generalinė prokurorė Nida Grunskienė prašys Seimo leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn „Nemuno aušros“ frakcijai priklausantį Saulių Bucevičių.

Visiems trims politikams norima pateikti įtarimus vadinamosiose „čekiukų“ bylose.

Dėl E. Sabučio ir T. Martinaičio neliečiamybės į parlamentarus N. Grunskienė kreipėsi praėjusią savaitę, patys politikai leido tenkinti prokurorės prašymą supaprastinta tvarka, nesudarant komisijos.

Tuo metu buvęs Akmenės rajono tarybos narys „aušrietis“ S. Bucevičius BNS yra sakęs, kad supaprastinta tvarka imuniteto neatsisakys, nes prokuratūros elgesį laiko nesąžiningu.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn gali duoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.

Socialdemokratų, „aušriečių“ bei „valstiečių“ koalicijos sutartyje numatyta, kad bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą sutinkantis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos. Tai leistų greičiau priimti sprendimą dėl imuniteto panaikinimo.

Išimtis padaryta tik „Nemuno aušros“ atstovams. Jiems leidžiama nepaisyti šio punkto, esant motyvuotam prašymui.

BNS rašė, kad E. Sabučiui norima pateikti įtarimus dėl galimai suklastotų 18 dokumentų ir neteisėto 3 tūkst. eurų pasisavinimo būnant Jonavos tarybos nariu.

Buvęs Akmenės rajono savivaldybės tarybos narys T. Martinaitis įtariamas 2019–2023 metais galėjęs suklastoti 12 dokumentų ir taip pasisavinti maždaug 3,5 tūkst. eurų.

Buvęs tos pačios savivaldybės tarybos narys S. Bucevičius įtariamas 2019–2023 metų kadencijos metu į kompensuotinas išlaidas įtraukęs ne savo paties apmokėtus kvitus ir tokiu būdu pasisavinęs 900 eurų.

Pernai Seimo patvirtinta nauja tvarka leidžia Seimo nariams pareikšti, kad jie sutinka su imuniteto panaikinimu, ir sprendimas dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo vienu parlamento balsavimu tą pačią dieną.

Kitu atveju turi būti sudaroma komisija, kuri aiškinasi, ar parlamentaras nėra persekiojimas dėl savo politinės veiklos. Ji padaro išvadą ir teikia Seimui rekomendaciją, ar tenkinti prokuratūros prašymą, ar ne. Tik po to Seimas priima galutinį nutarimą.