Apie politikų ryšius su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais ir jų įtaką politiniams sprendimams „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas (toliau – K. Ž.), Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Ligita Girskienė (toliau – L. G.), Seimo konservatorė, Etikos ir procedūrų komisijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė (toliau – D. A. G.), vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas (toliau – S. M.), Akmenės rajono meras, socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas (toliau – V. M.).
– Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinote nuotraukomis, kuriose R. Žemaitaitis užfiksuotas su buvusiu „Agurkinių“ gaujos nariu A. Perminu, pravarde Šūdmaišis. Kaip tie kadrai jus pasiekė?
– K. Ž.: Tai graži iliustracija, kaip veikia karma. Visa ši istorija prasidėjo nuo R. Žemaitaičio kompanijos vaikų apstumdymo Kaune. Pamatęs tą vaizdo įrašą, jį sukarpiau, sumontavau ir įsikėliau į savo socialinį tinklą, surašiau, kas ten per asmenys dalyvavo. Mano įrašas labai plačiai pasklido.
Kitą dieną iš vieno man nepažįstamo žmogaus gavau trumpą vaizdo įrašą, kuriame R. Žemaitaitis su buvusiu „Agurkinių“ gaujos nariu A. Perminu, pravarde Šūdmaišis, išeina iš vienos parduotuvės Palangoje. Iš to vaizdo įrašo iškirpau nuotraukas, uždengiau vaiko veidą ir paviešinau, nežinodamas, kas ten per žmogus.
Tačiau ir tai, kaip situacija buvo aprašyta, ir tai, kaip jiedu bandė slėptis bei maskuotis, kad bendrauja, pagal logiką leidžia manyti, jog tai turi būti kažkas įdomaus. Paviešinus tą nuotrauką, žmonės man pradėjo siųsti daug daugiau įvairios informacijos.
Nebūčiau toks tikras, kad tai buvę nusikalstamo pasaulio atstovai. Aišku, tai teisėsaugos klausimai, bet pagal tai, kiek įvairių pastebėjimų, gandų ir panašių dalykų gaunu, viskas atrodo daug sudėtingiau ir įdomiau.
– Kodėl jums atrodo, kad tai nėra tik buvęs kriminalinio pasaulio veikėjas?
– K. Ž.: Vengiant nepagrįstų kaltinimų, galiu pasakyti, kad žmonės man pasakojo: tie asmenys, su kuriais bendrauja R. Žemaitaitis, už viską moka grynaisiais. Apie patį R. Žemaitaitį girdėjau tą patį. Kodėl šiais laikais reikia mokėti grynaisiais? Nežinau.
Visas šis informacijos burbulas formuoja vaizdą, jog tai yra labai sistemingai maskuojama nusikalstama grupuotė, turinti labai stiprius ryšius aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
Taip pat girdėjau, kad tai galimai susiję su tam tikrais narkotikų verslais, keliaujančiais iš Ukrainos ar Olandijos. Girdėjau pasakojimus, kokiais prabangiais automobiliais jie važinėja, kaip pas R. Puchovičių iki šiol atvažiuoja į svečius tas pats Šūdmaišis, kad R. Žemaitaitis su juo taip pat susitikinėja dažniau, nei buvo skelbta žiniasklaidoje.
Visas šis informacijos burbulas formuoja vaizdą, jog tai yra labai sistemingai maskuojama nusikalstama grupuotė, turinti labai stiprius ryšius aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
– Kiek iškalbinga yra R. Žemaitaičio reakcija į visą šią istoriją?
– K. Ž.: Jis neturi įtikinamos versijos, o paprastai ją turi. Jis sugalvoja bet kokiai nuodėmei paaiškinimą. Pirmą kartą matau jį tylintį. Savo „Facebook“ paskyroje jis apie šią temą visiškai tyli.
Kai jį apmulkinau dėl kelionės į Ameriką, jis tą pačią akimirką, vos įsėdęs į taksi, parašė, kad buvo apgautas.
Dabar jis „Kauno dienai“ pakomentavo situaciją, tačiau meluodamas. Nėra taip, kad jis netyčia tarpduryje susitiko su Šūdmaišiu ir tik pasikalbėjo. Jie iš parduotuvės išėjo kartu, kalbėdamiesi. Tai iliustruoja, kad šiuo metu vienintelis jų gynybos būdas yra melas ir toliau pritempinėjamos nesąmonės apie konservatorius ir kitas partijas.
Apie šiuos melus kol kas klausia tik žiniasklaida, tačiau kai paklaus teisėsauga, melavimas jau grės mažiausiai apkalta.
R. Puchovičius iš pradžių sakė, kad šio žmogaus nepažįsta, o vėliau, kai žiniasklaida jį prirėmė prie sienos, paaiškėjo, jog jis dalyvavo vestuvėse, buvo įdarbintas, juos sieja bendri hobiai. Apie šiuos melus kol kas klausia tik žiniasklaida, tačiau kai paklaus teisėsauga, melavimas jau grės mažiausiai apkalta.
– Kaip vertinate faktą, kad jūsų koalicijos partneriai „Nemuno aušra“ bičiuliaujasi su buvusiu „Agurkinių“ gaujos nariu A. Perminu, pravarde Šūdmaišis?
– L. G.: Būtų nenormalu, jei šis įvykis nekeltų klausimų. Čia yra atsakymas, kodėl mes nenorėjome „Nemuno aušros“ žmonių savo kuruojamose ministerijose. Mes nežinome, kokius ryšius jie turi ir su kuo bendrauja.
Aišku, mes nesame teisėjai – šiais klausimais rūpinsis teisėsauga, tačiau garbės ir orumo mums, kaip koalicijos partneriams, tai tikrai neprideda. Mes sėdime vienoje valtyje ir turėsime rimtai vertinti šiuos dalykus.
Kadangi buvome pakviesti į koaliciją, o ne patys ją formavome, sprendimų, kas turėtų būti koalicijos partneriai, nepriimame. Manau, kad socialdemokratai turėtų turėti labai rimtą diskusiją ir priimti galutinį sprendimą.
Mes atėjome su noru įgyvendinti dalį savo programos, atsakingai svarstėme, ar dalyvauti valdančiosios daugumos veikloje, ir nusprendėme, kad vis dėlto reikėtų. Tačiau, tikriausiai girdėjote mūsų paskutinį ginčą dėl viceministrų pozicijų Žemės ūkio ministerijoje – dabar praktiškai ir išaiškėjo atsakymas: nebuvo visiško pasitikėjimo.
– Kaip vertinate šią „valstiečių“ poziciją?
– K. Ž.: Tai veidmainystė. Prisimenant, kas yra „valstiečių“ frakcijoje, pavyzdžiui, ponas Ignas Vėgėlė, jie patys tikrai ne šventieji ir, manau, dabar ploja rankomis, kad atsirado dar „juodesnių“.
Kita vertus, nelabai suprantu, kai ponia L. Girskienė sako, jog sprendimas yra socialdemokratų rankose. Jei jie jau yra vienoje valtyje, o ta valtis yra kiaura ir joje sėdi nusikaltėliai, sprendimas turėtų būti išlipti iš tos valties, o ne laukti, kol kiti juos išmes.
Kita vertus, nelabai suprantu, kai ponia L. Girskienė sako, jog sprendimas yra socialdemokratų rankose. Jei jie jau yra vienoje valtyje, o ta valtis yra kiaura ir joje sėdi nusikaltėliai, sprendimas turėtų būti išlipti iš tos valties, o ne laukti, kol kiti juos išmes.
Tai pasyvi reakcija ir baimė nelikti valdžioje. Jokių vertybinių stuburo kriterijų nė vienoje iš valdančiųjų partijų nematau.
– Kokių rizikų matote dėl tokių „Nemuno aušros“ partijos ryšių su buvusiu „agurkiniu“?
– D. A. G.: Visuomenė iš politikų tikisi ir reikalauja aukštesnių etikos standartų. Mes, kaip atsakingi ne savo partijos lyderiui ar Seimo pirmininkui, bet visų pirma rinkėjui, turime atidžiai žiūrėti, koks mūsų bendravimo ratas, kokie žmonės aplink mus matomi ir gali daryti įtaką.
Ne veltui politikų etikos kodekse numatyti sąžiningumo, skaidrumo, viešumo, padorumo ir pavyzdingumo principai. Tai reiškia, kad jei tam tikri ryšiai, elgesys ar galimas pažeidžiamumas kelia abejonių, sprendimai turi būti priimami greitai, aiškiai, viešai ir skaidriai. Matome, kad to dabar nėra.
Etikos ir procedūrų komisijoje gauname nemažai skundų dėl šio Seimo nario elgesio, matome ir tam tikrus fizinio smurto atvejus – pasistumdymus, rinkėjų neįleidimus į susitikimus. Didžiausia grėsmė yra ta, kad devalvuojame politiko reputaciją ir turime situaciją, kai koalicijos partneriai nebekreipia dėmesio.
Pasigendame partijos pripažinimo, kad tokie ryšiai egzistuoja, o tai žmonių akyse kelia įtarimų ir klausimų.
– Ar tokia partija gali būti Seime?
– S. M.: Rinkimų metu pats esu gavęs A. Permino, pravarde Šūdmaišis, nuotraukas su R. Puchovičiumi iš anoniminio adreso, kuriame buvo nurodyta, kad pasidomėčiau pinigais, keliaujančiais į „Nemuno aušros“ politinę kampaniją. Tačiau šaltinis prašė šių nuotraukų neviešinti, nes neva taip būtų atskleistas pats šaltinis.
Nuotraukų neskelbiau, tačiau dabar, turint omenyje tai, kas išaiškėjo apie darbinius ir asmeninius ryšius, akivaizdu, kad tai yra labai aiškus ryšys su kriminaliniu pasauliu.
Apie „Nemuno aušros“ partijos finansavimą kalbame jau seniai, vykdomas tyrimas – galbūt jis jau pasibaigęs. Tačiau esminis momentas yra ne tik partijos pinigai: čia matome absoliutų suaugimą su kriminalu. Nenustebčiau, jei po kelerių metų pats Šūdmaišis duotų parodymus prieš „Nemuno aušrą“ ar R. Žemaitaitį, kaip kadaise davė prieš „agurkinį“.
– Ar politikų bendravimas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais yra problema?
– V. M.: Jei ryšys yra įrodomas, jis politikoje nedera. Tačiau visa tai stebiu kaip gyvenimą tarp iškreiptų veidrodžių: žmonės, turintys trumpą atmintį, reikalauja iš valdžios skaidrumo, bet patys renka teistus politikus.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)