Prezidentas Gitanas Nausėda prieš daugiau nei pusantro mėnesio pareiškė esąs pasirengęs vėl svarstyti anksčiau atmestą buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūrą į ambasadoriaus Europos Sąjungoje (ES) pareigas. Vis tik panašu, kad valdantiesiems su prezidentu sutarti dėl šio klausimo kol kas nepavyksta – pastarąją savaitę Prezidentūra patikino vis dar laukianti Vyriausybės apsisprendimo dėl R. Karoblio kandidatūros.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, ambasadoriaus ES skyrimo klausimas toliau išlieka įšalęs, visų pirma, dėl to, kad Lietuvos užsienio politiką formuojančios institucijos nesugeba efektyviai tarpusavyje derinti sprendimų. Vis tik politologas pabrėžia, kad R. Karoblio paskyrimas į šias pareigas stringa ne tik dėl procedūrinių priežasčių, bet ir dėl to, kad ambasadoriaus ES postas tapo galios svertu santykiuose tarp Prezidentūros ir Vyriausybės.

„Tai greičiausiai reiškia, kad mūsų užsienio politikos formavimo institucijos iš tikrųjų praranda galimybę greitai ir efektyviai derinti sprendimus. Ir šis ambasadoriaus užstrigęs reikalas yra vienas iš tų ženklų, kad ta informacinė apytaka ir sprendimų derinimas tikrai yra kažkur užstrigęs“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

Vis tik politologas atkreipia dėmesį, kad sprendimų derinimo problemos tarp Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos ir Seimo ryškėja jau kurį laiką.

„Ambasadoriaus skyrimas tikrai nėra vienintelis dalykas, dėl ko trūksta sutarimo tarp Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos ir Seimo Užsienio reikalų komiteto. Tai tarp visų šių institucijų tikrai labai labai reikėtų didesnio ir geresnio sutarimo bent jau tokiais, sakyčiau, svarbiausiais klausimais, kad nebūtų paskui išsiskiriančios pozicijos tiek ir viešumoje, tiek ir paskui kažkokio aiškinimo, kas kaltas arba kodėl trūksta vieniems ar kitiems kažkokios informacijos“, – akcentavo profesorius.

Tai greičiausiai reiškia, kad mūsų užsienio politikos formavimo institucijos iš tikrųjų praranda galimybę greitai ir efektyviai derinti sprendimus.

„Tai kol nėra tokio bendro, funkcionuojančio mechanizmo, tol aišku, kad mes ir neturėsime greitų tokių rezultatų, įskaitant ir ambasadorių skyrimą“, – pridūrė jis.

T. Janeliūnas mano, kad įstrigęs R. Karoblio skyrimas į ES ambasadoriaus pareigas labiau yra nulemtas politinių, o ne procedūrinių priežasčių. Politologas svarsto, kad Prezidentūros apsisprendimas svarstyti R. Kandidatūrą jau yra pavėluotas, nes gali būti, kad Vyriausybė per pastaruosius metus, kai vyko R. Karoblio „atšalimas“, į šias pareigas rado savo priimtinesnį asmenį.

„Aš manau, kad tai nėra tik procedūrinis klausimas. Tai yra ir politinis klausimas, nes kiekviena iš šitų institucijų bando išlaikyti kažkokius galios svertus ir bando naudotis kitos pusės kažkokiomis silpnesnėmis vietomis. Gali būti, kad Vyriausybė ar Užsienio reikalų ministerija jau turėjo savo kandidatą ir tiesiog norėjo įsiūlyti Prezidentūrai kitus favoritus. Ir R. Karoblio grąžinimas į diskusijas, į darbotvarkę jau yra gerokai pavėlavęs dalykas. Tai yra pavėlavęs tam, kad būtų galima pasiekti tinkamą kompromisą tarp skirtingų institucijų“, – sakė politologas.

„Galbūt prieš metus, jeigu būtų teikiama, tai būtų kitokia reakcija. Dabar, kai yra galbūt jau svarstyti kiti kandidatai, to paties žmogaus teikimas jau gali būti vertinamas visiškai kitaip. Tai aš manyčiau, kad čia labai svarbus politinės galios elementas, kada ambasadoriaus prie ES pozicija tapusi tokia lyg įkaito pozicija, kada bandoma iki galo nepriimti sprendimų vien tam, kad būtų galima dar išlaikyti kažkokią galios poziciją ar įtaką šiuo klausimu“, – pažymėjo jis.

Keičiantis užsienio reikalų ministrui, šis klausimas galėtų dar labiau įstrigti

Profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad ambasadoriaus ES skyrimo klausimas gali dar labiau užstrigti, jei premjerei atsistatydinimo raštą dėl baltarusiškų trąšų skandalo įteikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis realiai pasitrauktų iš einamų pareigų.

„Nėra aišku kol kas apskritai dėl užsienio reikalų ministro likimo. Tai, jeigu, pavyzdžiui, keistųsi užsienio reikalų ministras, tai natūralu, kad naujasis ministras taip pat turėtų savo kažkokią poziciją, ir tai dar galėtų atidėti ambasadorių skyrimo laiką. Visa tai kol kas dar neleidžia aiškiai prognozuoti, kada bus išspręstas šis klausimas“, – atkreipė dėmesį politologas.

T. Janeliūnas įsitikinęs, kad, vykstant sklandžiam kandidatūros derinimui institucinių lygmeniu, R. Karoblis ambasadoriumi ES būtų buvęs paskirtas per kelias savaites.

„Jeigu viskas vyktų sklandžiai, tai užtektų kelių savaičių, mėnesio galbūt. Ir tos procedūros tikrai nėra tokios sudėtingos. Manau, kad per kelias savaites galima priimti, suderinti sprendimą tarp visų institucijų, sulaukti oficialaus agremano ir jokių daugiau klausimų kaip ir nekiltų. Tai viskas, aš manau, yra užstrigę mūsų Lietuvos institucijų lygiu“, – teigė profesorius.

ELTA primena, kad pagal Konstituciją ambasadorius skiria ir atšaukia prezidentas Vyriausybės teikimu bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu. Lietuva nuolatinio vadovo ambasadoje ES neturi nuo 2020 metų rugpjūčio, kai baigėsi Jovitos Neliupšienės kadencija.