POLITOLOGAS PAAIŠKINA, KĄ PARAŠŲ RINKIMO KAMPANIJOS PASAKO APIE KANDIDATŲ POPULIARUMĄ

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas surinko reikiamą kiekį parašų dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Antros kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda kol kas yra surinkęs kiek daugiau nei 16 tūkst. internetinių parašų.

Ką parašų rinkimo kampanijos pasako apie kandidatų populiarumą papasakojo politologas Ainius Lašas.

– Na, tas parašas šiek tiek pasako, bet ar jis turi kažkokią esminę reikšmę, sakyčiau ne. Visų pirma, jis parodo tą, ką mes jau žinom. G. Nausėda neturi aiškios partinės priklausomybės ir partinio užnugario. Mes tą žinom, čia – ne paslaptis. Aišku, jam tada sunku mobilizuoti savo rinkėjus, nes tiesiog nėra visos partinės mašinos, kuri užsuktų šitą ratą. Tuo tarpu, tiek Ingrida Šimonytė, tiek D. Žalimas turi partinę struktūrą už jų. Jiems tai didelė pridėtinė vertė. Rinkimuose ta pridėtinė vertė yra tik tokia, kad ta dalis rinkėjų bus mobilizuota, jie išeis balsuoti. Bet iš kitos pusės, partinė priklausomybė iškart pradeda riboti, nes kažkam patinka konservatoriai, kažkam nepatinka, kažkam patinka Laisvės partija, kažkam ne. Tas entuziazmas sveikintinas, bet jeigu jis yra ribojantis, tai tos pasiekimo ribos gali būti pakankamai žemai. Matome, kad entuziazmo dėl G. Nausėdos – gerokai pamažėję. Dėl jo iškilę daug klausimų. Manau, rinkėjai šiek tiek suabejojo jo nuoseklumu, principingumu. Tai atsispindi ir paramoje. Sentimentai, kaip ir yra. Bet klausimas, kiek stiprūs tie sentimentai, nes tai motyvuoja žmones eiti ir balsuoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O nėra taip, kad G. Nausėda – reitingų lyderis, tai visi galvoja, kad viskas bus gerai ir jis laimės bet kokiu atveju? Ir tie žmonės, kurie jį palaiko, jie tiesiog nesistengia parodyti savo simpatijų?

– Tai taip, be abejo, kad yra jau tas suvoktas, numanomas laimėtojas. Bet mes jau turim tokią istoriją su Rolandu Paksu ir Valdu Adamkumi. Kada atrodė, kad V. Adamkus bus tas laimėtojas, o gavosi visiškai kitaip. Tai ta lyderystė yra faina, gera būti tuo numanomu laimėtoju, bet tai ateina su rizika ir pasekmėmis, kurias reikia valdyti. Dėl to aš manau, kad pats G. Nausėda turėtų atrasti kažkokį tai raktą, duoti priežasčių rinkėjams, kodėl jo rinkėjai turėtų mobilizuotis ir aktyviai dalyvauti, nes, akivaizdu, kad tas entuziazmas dabar yra ganėtinai ribotas.

Didelių išvadų aš nedaryčiau  arba bent jau labai atsargiai kalbėčiau apie jas.

– Ką šitas parašų rinkimas pasako apie kitas partijas? Konservatoriai labai susitelkę, Laisvės partija taip pat, bet taip pat yra ir kitų partijų. Ar čia mes galim daryti kažkokias išvadas?

– Didelių išvadų aš nedaryčiau  arba bent jau labai atsargiai kalbėčiau apie jas. Bet iš kitos pusės, mes matome, kad partijos, kurios turi tokį pakankamai išskirtinį elektoratą, jos sutelkia pakankamai ištikimą rinkėją, kuris mobilizuojasi. O tos partijos, kurių elektoratas labiau plaukiojantis, joms sunkiau. Mes ir šiaip žinom, kad tas dešinysis rinkėjas – labiau motyvuotas ir mobilizuotas. Kairysis rinkėjas Lietuvoje pasiskirsto tarp įvairių partijų. Ir tas jų atėjimas į rinkimines apygardas būna po didesniu klaustuku. Kadangi kairiame flange entuziazmo nėra tiek daug, ir kai kurie, net patys socialdemokratai, parėmė G. Nausėdą, tai akivaizdu, kad ir tie rinkėjai čia kažkur išsibarsto. Galbūt tas socialdemokratų rinkėjas tikėtųsi, kad būtų kažkoks partinis kandidatas, bet jo nėra. Tas balsas galėtų būti Giedrimui Jeglinskui, bet jis nėra labai žinomas. Aišku, yra ir valstiečių kandidatas Aurelijus Veryga, bet su juo irgi atskira istorija. Jis toks kontraversiškas kandidatas dėl savo sprendimų COVID-19 laikotarpiu. Tai šiuo atveju ir matome tokį pasimetimą kairiame flange, kada rinkėjai tiesiog sėdi, laukia ir stebi, kas bus.