„Galima sutikti su teigiančiais, kad sprendimas yra pavėluotas. Suprantu, kad žmogus jaučiasi, kad yra nekaltas, nori palaukti atsakingų institucijų sprendimų, tai yra natūralus, žmogiškas dalykas. Bet nepamirškime, kad visgi tai yra ministro pirmininko postas. Koks bebūtų žmogus, reputacinė žala yra daroma pačiai pareigybei pirmiausiai. (...)

Natūralu, kad galima buvo šitą sprendimą (trauktis iš premjero pareigų – ELTA) priimti anksčiau, bet vėlgi tada turime pripažinti, jog ministras pirmininkas neveikia vienas pats, kad yra Vyriausybė, yra atsakomybė už ministrus, už vykdomą politiką, yra partijos sprendimas“, – Eltai apie G. Palucko sprendimą atsistatydinti kalbėjo Klaipėdos universiteto (KU) lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

Panašią nuomonę apie G. Palucko pasitraukimą pateikė ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, apžvalgininkas Matas Baltrukevičius. Anot jo, neatmestina, kad premjero sprendimui atsistatydinti galėjo įtakos turėti ir ketvirtadienį teisėsaugos atliekamos kratos jo brolienės įmonėje.

„Žinoma, kad buvo galima anksčiau (G. Paluckui atsistatydinti – ELTA). (...) Manau, kad gerai, jog G. Paluckas netempė gumos toliau. Vis tiek būtų reikėję anksčiau ar vėliau tokį sprendimą priimti. Manau, kad ir kratos „Dankoroje“ (G. Palucko brolienės įmonė – ELTA) buvo labai svarbus faktorius. Galiausiai S. Skvernelis pasielgė labai gudriai su savo vakarykščiu pareiškimu (kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasitrauks iš koalicijos, jei G. Paluckas nepasitrauks iš premjero pareigų – ELTA)“, – komentavo M. Baltrukevičius.

Apžvalgininko teigimu, taip pat neatmestina, kad G. Paluckui teko trauktis galbūt ir dėl to, kad prezidentą Gitaną Nausėdą galėjo pasiekti papildoma informacija apie įtartinus ministro pirmininko verslo ryšius. Taip pat, pasak M. Baltrukevičiaus, pati G. Palucko šeima, kurios verslai viešai aptarinėjami ne vieną mėnesį, galėjo paraginti politiką trauktis.

Socialdemokratai yra krizėje, iš tos krizės išeiti nebus lengva.

Galima premjere matytų I. Ruginienę

Politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili, paklausta, kas galėtų pakeisti G. Palucką premjero pareigose, teigė, kad veikiausiai socdemams labiausiai vertėtų ieškoti žmogaus, kuris būtų labiausiai priimtinas daugeliui politikų.

„Kadangi yra labai didelė užsukta ydinga komunikacija ir, turime pripažinti, kad reputacinė žala labai didelė padaryta, tai, vadinasi, tas žmogus, kuris dabar turi pakeisti G. Palucką, turėtų būti labai neutralus, labai priimtas visiems ar daugeliui politikų ir visuomenei“, – aiškino politologė.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili tvirtino, kad socdemams, renkantis naują ministrą pirmininką, būtina galvoti ir apie savo reputacijos atstatymą. Taigi, anot ekspertės, neaetmestina, kad ieškant, kas galėtų perimti Vyriausybės vairą, būtų svarstoma apie žmogų, kuris būtų „mažiausiai prisidirbęs“.

„Tai turėtų būti politikas, kuris „mažiausiai prisidirbęs visuomenės akyse“. Jeigu vertintume iš tų kandidatūrų, apie kurias kalbama viešojoje erdvėje, (...) tai ponios Ruginienės kandidatūra būtų pakankamai logiškas pasirinkimas“, – užsiminė KU lektorė.

Tuo metu apžvalgininkas M. Baltrukevičius akcentavo, kad premjeru taps tas, „kas labiausi to norės“. Anot jo, šiuo metu jaunosios kartos socdemai vargu, ar veršis į šias pareigas, turint omeny, pasak M. Baltrukevičiaus, kad pati partija yra krizėje.

„Premjeru bus tas, kuris norės labiausiai. Tikrai nėra dabar tokia situacija, kad šiaip kokiam ambicingam, jaunesnės kartos socialdemokratų lyderiui, kažkam iš populiarių merų atrodytų, kad yra raudonas kilimas į premjero postą ir reikėtų pasinaudoti šita galimybe. Socialdemokratai yra krizėje, iš tos krizės išeiti nebus lengva. (...) Daugiau žiūrėčiau į tuos vyresnės kartos socialdemokratus. (...) Tam pačiam Olekui į politinės karjeros pabaigą kodėl neįsirašius dar vienos gražaus įrašo į CV? Gal jam bus visai gera iš to premjero posto išeiti ir į politinę pensiją?“ – kalbėjo M. Baltrukevičius.

ELTA primena, kad ketvirtadienį premjeras G. Paluckas pranešė atsistatydinantis iš ministro pirmininko ir socialdemokratų lyderio pareigų. Apie savo sprendimą pirmiausia jis informavo prezidentą Gitaną Nausėdą.

Viešojoje erdvėje ir politikos koridoriuose realiausiais kandidatais į premjerus įvardijami Juozas Olekas, Inga Ruginienė ir laikinai partijos vairą perėmęs Mindaugas Sinkevičius.

Pats M. Sinkevičius tikina neatmetantis galimybes užimti tiek premjero, tiek ir nuolatinio partijos lyderio poziciją. Pasak jo, viskas priklausys nuo to, ką tinkamiausiu kandidatu laikys partijos nariai.

Kiek anksčiau apie ryžtą perimti premjero postą užsiminė ir J. Olekas.

Per pastaruosius porą mėnesių viešojoje erdvėje pasirodo vis nauji žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius.