Vilniuje penktadienį viešintis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean'as-Yves'as Le Drianas pareiškė suprantantis Lietuvos nerimą Rusijai užpuolus Ukrainą, bet paragino rasti bendrą požiūrį dėl papildomų pajėgų regione.

„Aš tikrai suprantu Lietuvos jausmą, kad jaučiatės pažeidžiami, vykstant tokiai krizei Ukrainoje ir Rusijos agresijai prieš ją“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė Prancūzijos diplomatijos vadovas.

„Tokiose situacijose turime parodyti, kad NATO kolektyvinio saugumo principas veikia“, – pridūrė jis.

Taip J. Y. Le Drianas kalbėjo paklaustas, ar palaiko Lietuvos prašymus į regioną atsiųsti oro gynybos sistemas ir daugiau karių.

Tokiose situacijose turime parodyti, kad NATO kolektyvinio saugumo principas veikia.

Lietuva siekia susitarti dėl didesnio NATO buvimo regione iki birželį vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Madride, ruošia tam infrastruktūrą.

Anot Prancūzijos ministro, Madride „bus apibrėžtas naujas NATO saugumo konceptas“, o Aljansas turi „pasimokyti ir pasidaryti išvadas“ po Rusijos agresijos Ukrainoje.

„(Rengiant konceptą – BNS), bus Lietuvos pasiūlymai, bus kitų šalių pasiūlymai. Svarbu suderinti tuos pasiūlymus, svarbu prieiti bendro požiūrio. Tikslas yra, kad visos šalys, įskaitant Lietuvą, jaustųsi saugiau“, – kalbėjo J. Y. Le Drianas.

Paklaustas, ar jį tenkina Prancūzijos ministro atsakas į prašymus dėl NATO rytinio flango stiprinimo, G. Landsbergis sakė, jog „turime du mėnesius sutelkti valstybes bendram matymui“.

„Mes einame tikrai teisinga kryptimi. Dabar tuos du mėnesius svarbu išnaudoti tam, kad tiksliai galėtume įvardinti, kokie yra poreikiai, (...) ir likusius, galbūt dar kažkiek abejojančius, patraukti link mūsų pusės“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Prancūzijos ministras sakė, kad Vilnius ir Paryžius sutaria dėl sankcijų Rusijai, įvestų jai užpuolus Ukrainą, plėtimo.

„Europos Sąjunga dar toliau stiprins tas sankcijas, kol pagaliau karas baigsis ir pagaliau Ukraina taps suverenia ir teritorinį vientisumą turinčia valstybe“, – kalbėjo J. Y. Le Drianas.

Pasak jo, ES taip pat svarbu stiprinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir didinti karinį suverenumą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES per kelias savaites įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, paskelbė prekybos apribojimus, atjungė dalį Rusijos ir Baltarusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, įtraukė kelis tūkstančius abiejų šalių pareigūnų ir oligarchų į juoduosius sąrašus.

Tačiau Bendrija kol kas atsisako rusiškos naftos ir dujų importo embargo, nes dalis narių yra itin priklausomos nuo Kremliaus energijos išteklių, taip pat dalis bankų nėra pašalinta iš SWIFT.