„Lietuva tikrai nenustatinės vienašališkų nacionalinių sankcijų, jeigu nebus plataus sutarimo regione, nes Lietuvos vienintelis toks sprendimas neatneštų jokios naudos, o tiktai žalos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

BNS rašė, jog URM projektą registravo baiminantis, kad vasarą nepavyks pratęsti dėl Maskvos invazijos Ukrainoje įvestų Europos Sąjungos (ES) ribojimų.

Vilnius siekia, jog sankcijas tokiu atveju įvestų ir kitos su Rusija ar Baltarusija besiribojančios Bendrijos narės, kad minėtų šalių prekės negalėtų patekti į Bendriją sausuma ir taip padidėtų prekybos kaštai.

Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.

Kaip nurodoma URM parengtame projekte, Lietuvos Vyriausybė galėtų nustatyti dviejų rūšių sankcijas: turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus. Abiem atvejais sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus nustatytų Ministrų kabinetas.

„Tai yra instrumentas, kurį būtų galima naudoti tik tuo atveju, jeigu yra platus regioninis sutarimas. Jeigu tokio sutarimo nėra, Lietuva viena tikrai savo šaliai sankcijų netaikys“, – sakė G. Paluckas.

Visgi jis ragino neprarasti vilties, jog Europa yra pajėgi priimti sprendimus dėl sankcijų pratęsimo, ir teigė nuoširdžiai besitikintis, kad Lietuvai neprireiks įvedinėti nacionalinių ribojimų.

Tai bus pagrindinis testas.

Kaip skelbė BNS, ES jau yra įvedusi 17 sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketų ir grasina naujomis, jeigu Maskva nepritars siūlomoms 30 dienų paliauboms konflikte su Ukraina.

Tiesioginės derybos tarp Rusijos ir Ukrainos turėtų įvykti ketvirtadienį Stambule, tačiau Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas jose nedalyvaus.

G. Paluckas sakė besitikintis, kad naujame sankcijų pakete atsiras ribojimai Rusijos energetinių išteklių eksportui.

„Tai bus pagrindinis testas. Jeigu pajėgsim padaryti tai, tikėtina, jog galėsime žengti ir kitus žingsnius, jeigu to reikės, priklausomai nuo derybų arba derybų imitacijos Stambule“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Seimo pirmininkas: viena valstybė negali užtikrinti efektyvaus sankcijų įgyvendinimo

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad viena valstybė negali užtikrinti efektyvaus sankcijų įgyvendinimo.

„Jeigu norime pasiekti tikslą, turi būti regioniškumas, kuo platesnis ratas taiko, tuo efektyviau. Viena valstybė negali užtikrinti efektyvaus įgyvendinimo“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė parlamento vadovas.

„Neskubėkime kol kas, laukiame, gal bus kitokie sprendimai, ne regioniniai, o bendru sutarimu, daug kas priklausys, kaip čia viskas ir toliau klostysis ir šiandien Stambule, ir ateityje“, – sakė jis.

Kęstutis Budrys: norime turėti įrankius, jei Europos Sąjungos sankcijos pradėtų šlubuoti

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva su kitomis regiono valstybėmis siekia turėti įrankius, jei ES sankcijos Rusijai ir Baltarusijai taptų neefektyvios.

„Mūsų noras turėti įrankius, jei ES sankcijos pradėtų šlubuoti, matytume, kad jos neefektyvios ir reikėtų regiono valstybėms įvedinėti savo sankcijas, tai galima daryti įvairiais būdais, vienas iš jų – mūsų siūlomos nacionalinės sankcijos“, –  ketvirtadienį teigė Turkijoje viešintis K. Budrys.

„Mes konsultuojamės su regiono valstybėmis, žiūrime, kokius jie priėmę sprendimus, kokius mes galime, kalbamės su Europos Komisija, ką mes ketiname padaryti. (...) Kalbamės ir su lenkais, ir su Baltijos valstybėmis“, – sakė jis.

K. Budrys teigė besitikintis, kad ES pratęs sankcijas Rusijai, o jei ne – tuomet sprendimų imsis regiono šalys.

„Mūsų noras, kad Rusijos karinė mašina nebūtų maitinama, (...) turime pasistengti ir neleisti nė menkiausios rizikos, kad visa ši sistema, kurią kūrėme trejus metus, sugriūtų“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak K. Budrio, ES netrukus imsis rengti ir 18-ąjį sankcijų paketą.

„Čia Lietuvos indėlis jau dabar yra didelis, toliau bus didelis, kviesime šalis tą daryti, nes matome, kad tai veikia“, – sakė jis.