„Rail Baltica“ išlieka vienu svarbiausių mūsų strateginių prioritetų, apimančių ne tik transportą, bet ir saugumą. Tai stiprins susisiekimą, įgalins karinį mobilumą bei sustiprins Europos atsparumą. Privalome rodyti aiškią politinę valią vėžę baigti 2030 metais, – bendroje Baltijos šalių premjerų spaudos konferencijoje Taline penktadienį sakė I. Ruginienė.
Kaip rašė BNS, Europos Audito Rūmai sausį pareiškė, kad „Rail Baltica“ projektas nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.
Anot ministrės pirmininkės, Lietuva į „Rail Baltica“ turi investuoti nacionalinių lėšų, jei trūktų europinio finansavimo. Tačiau ji teigė tikinti, kad užbaigti vėžę 2030 metais pavyks: „Esame tikri, jog spėsime pabaigti laiku.“
Estijos premjeras Kristenas Michalas žurnalistams sakė, jog Baltijos šalių vyriausybių vadovai sutarė, jog vėžė tais metais jau turi būti nutiesta.
Jo teigimu, jei ES šalims iki metų pabaigos pavyks sutarti dėl dabartinio 2028–2034 metų biudžeto varianto, europinių lėšų Estijai turėtų atsirasti.
„Jei (ES – BNS) biudžeto pasiūlymas bus toks, koks yra dabar, tai reikš, jog turėsime reikalingą finansavimą. Tačiau tai taip pat reiškia, kad turime labiau prisidėti ir savomis lėšomis“, – sakė K. Michalas.
Estijos premjeras tikino, kad šalyje „Rail Baltica“ įgyvendinimas klostosi gerai.
Latvijos premjerė Evika Silina savo ruožtu pabrėžė, kad Baltijos šalys turėtų koordinuotai siekti papildomo ES finansavimo projektui naujame daugiamečiame Bendrijos biudžete. Ji taip pat pripažino, kad finansavimo projektui trūksta.
„Mums reikia sumažinti kaštus (...), dirbti kartu, kad užsitikrintume finansavimą iš ES“, – spaudos konferencijoje teigė E. Silina.
Anot jos, Latvijoje apie „Rail Baltica“ daug diskutuojama politiniu lygiu, specialią projekto tyrimo komisiją yra inicijavusi parlamento opozicija.
„Visi kovoja dėl dėmesio, nemanau, kad tai yra gerai projektui“, – teigė E. Silina.
Kaip rašė BNS, „Rail Baltica“ projektas įtrauktas į ES Šiaurės karinio mobilumo koridoriaus sudėtį. Pagal ES tesę pagrindinio transeuropinio transporto tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 metų, o visas tinklas – iki 2050 metų. Linija nuo Talino per Rygą, Pernu, Panevėžį ir Kauną iki Varšuvos turi būti pradėta naudoti ne vėliau kaip 2030 metais.
Anot ES auditorių, projekto išlaidos per pastaruosius šešerius metus išsipūtė 2,6 karto, arba beveik keturis kartus daugiau nei numatyta pradinėje sąmatoje ir siekia 23,8 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
(be temos)