Lietuva svarsto prašyti pagalbos apgyvendinant migrantus kitose ES šalyse | kl.lt

LIETUVA SVARSTO PRAŠYTI PAGALBOS APGYVENDINANT MIGRANTUS KITOSE ES ŠALYSE

  • 89

Lietuva svarsto prašyti pagalbos apgyvendinant migrantus, neteisėtai kirtusius Baltarusijos ir Lietuvos sieną, kitose Europos Sąjungos šalyse.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad su tokiu prašymu į Bendrijos valstybes ketinama kreiptis, jeigu situacija dėl migrantų taptų sunkiai valdoma.

„Svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šiuo prašymu. Bet jeigu situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysime“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pirmadienį migrantų krizės klausimus aptarė su Vilniuje viešinčia eurokomisare, atsakinga už vidaus reikalus, Ylva Johansson.

„Kalbant apie migrantų perkėlimą iš Lietuvos, mums trūksta sistemos teikiant tokią paramą, tačiau matome, kad valstybės narės veikia greitai ir ambicingai reaguojant bei teikiant paramą ir solidarumą Lietuvai – tiek kalbant apie įrangą, personalą, ir visuomet turime galimybę prašyti savanoriško migrantų pasidalinimo ir Europos Komisija gali tai daryti, jeigu to prašys Lietuva“, – spaudos konferencijoje sakė Y. Johansson.

Svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šiuo prašymu. Bet jeigu situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysime.

„Aš siūlau įvesti ir privalomą solidarumo mechanizmą, kad užtikrintume, jog kai šalis narė patiria spaudimą, ji galėtų sulaukti pagalbos iš kitų narių ir ta parama nebūtų savanoriška“, – teigė eurokomisarė.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo beveik 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip 40 kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Prašo didesnio ES įsitraukimo kalbantis su Iraku

I. Šimonytė sako, kad Europos Sąjunga yra įsitraukusi į migrantų krizės Lietuvoje sprendimą, tačiau prašo aktyvesnės pagalbos, kalbantis su Iraku dėl kelionių į Minską mažinimo bei šalyje neteisėtai esančių žmonių grąžinimo.

L. Penek / Vyriausybės nuotr.

„Akivaizdu, kad yra keletas dalykų, kur Europos Komisija, Europos Sąjungos institucijos Lietuvai padeda ir, tikiuosi, kad padės daugiau. Pirmiausia, yra paties srauto potencialo mažinimas. Čia didžiausias lūkestis yra ES galimybė išnaudoti savo derybines pozicijas su Irako vyriausybe“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.

Taip premjerė kalbėjo po susitikimo su Europos Komisijos nare Ylva Johansson (Ilva Johanson), kuri yra atsakinga už Bendrijos vidaus reikalus.

I. Šimonytė akcentavo ir readmisijos klausimo svarbą, derantis su Bagdadu.

Premjerė teigė, jog taip pat labai svarbi ir praktinė ES parama, kuri šiuo metu jau teikiama, jos tikimasi ir ateityje. Tai – užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų pareigūnai, vertėjai.

„Esame aptarę ir šitą pagalbą, ir kitas pagalbos priemones, kurias EK galėtų suteikti. Taip pat ir finansiškai“, – dėstė ji.

„Turime paspartinti bendradarbiavimą“

Savo ruožtu Y. Johansson pripažino, kad sprendžiant šią krizę „reikia nuveikti daugiau“. Ji sakė, kad dauguma atvykstančių migrantų greičiausiai nėra pabėgėliai, todėl jų išsiuntimo klausimas išties yra ypač aktualus.

„Taip pat turime nuveikti daugiau, kad užkirstume kelią tokiems skrydžiams į Minską. Pranešiu tai EK pirminikei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lejen) ir ES vyriausiajam užsienio reikalų įgaliotiniui Josepui Borelliui (Žozepui Boreliui), nes tai apima ne tik mano kompetenciją, (...) tai yra visos EK kompetencija stovėti kartu su Lietuva“, – kalbėjo eurokomisarė.

„Turime paspartinti savo bendradarbiavimą, reikia nuveikti daugiau, nes situacija kelia tikrai daug iššūkių“, – pridūrė ji.

Y.  Johansson teigė, kad Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat dirba savo darbą. Ji turi „reikiamą informaciją apie atvykstančius migrantus ir teikia jiems informaciją, kad tai nėra tinkamas būdas atvykti, tai nėra naujas migrantų kelias, maršrutas“.

Politikė pabrėžė, kad diskusijose Irakas bei kitos šalys „elgiasi konstruktyviau, nei tikėjausi“.

„Aišku, kad reikia dar tęsti šias pastangas. (...) ES turi daug galių kalbantis su trečiosiomis šalimis“, – aiškino eurokomisarė.

Svarsto riboti vizų išdavimą

Europos Sąjunga praėjusią savaitę pranešė spaudžianti Iraką nutraukti migrantų, bandančių per Baltarusiją pasiekti Lietuvą, srautus. Savo ruožtu J. Borrellis pranešė per derybas su irakiečių užsienio reikalų ministru aptaręs „būdus pažaboti padidėjusį Irako piliečių, neteisėtai vykstančių iš Baltarusijos į Lietuvą, skaičių“.

Y.  Johansson teigė, jog ji jau anksčiau yra pasiūliusi naujų priemonių, susijusių su vizų išdavimu trečiųjų šalių piliečiams, jei konkrečios valstybės nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, sprendžiant migracijos klausimus.

„Naudojamės politiniu, teisiniu spaudimu trečiųjų šalių atžvilgiu“, – aiškino eurokomisarė.

Sieks atskirti pabėgėlius nuo neteisėtų migrantų

Be to, anot jos, neteisėtos migracijos problemas Bendrijos lygiu galėtų sumažinti naujasis migracijos ir prieglobsčio paktas, kurį pernai pristatė Komisija. Tačiau jį dar turi patvirtinti visos Bendrijos narės.

„Jis galėtų padėti susikoncentruoti ties nelegaliais maršrutais, siekiant užtikrinti, kad atvykstantys nelegaliai, kurie tikriausiai net nėra pabėgėliai, turėtų turėti tam tikrą nuolatinę nustatytą procedūrą, skirtingą nuo pabėgėlių procedūros“, – aiškino politikė.

Lėšos barjerui pasienyje viršys 100 mln. eurų

I. Šimonytė teigia nenorinti spekuliuoti skaičiais, kiek gali prireikti lėšų iš Baltarusijos plūstančiai nelegaliai migracijai stabdyti. Vis dėlto ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad lėšos, skirtos fiziniam barjerui pasienyje su Baltarusija statyti, greičiausiai viršys 100 mln. eurų.

„Čia yra daug tikimybinių skaičiavimų, nes išlaidos, bent jau tos, kurios reikalingos migrantų tam tikram išlaikymui, jos priklauso ir nuo žmonių skaičių ir nuo to, kaip spėriai pavyktų žmones grąžinti į jų kilmės šalis. Tai aš, nenorėdama spekuliuoti skaičiais, kadangi vėliau netgi tam tikrų pratybų simuliacijos tampa realiais skaičiais propagandoje, nenorėčiau kažkokių labai konkrečių prielaidų daryti, kad tos prielaidos nebūtų suprastos kaip Vyriausybės prognozė“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį teigė I. Šimonytė.

Lėšos, skirtos fiziniam barjerui pasienyje su Baltarusija statyti, greičiausiai viršys 100 mln. eurų.

„Tačiau akivaizdu, kad mes šiems tikslams jau turime kalbėti apie dešimtis milijonų eurų, jeigu mes skaičiuojame laikotarpį iki metų pabaigos ir jeigu tendencijos bent jau išlieka stabilios, t. y. ženkliai nepablogėja, bet ir nepagerėja“, – sakė ji.

Premjerė atkreipia dėmesį ir į lėšas, reikalingas fiziniam barjerui pasienyje su Baltarusija diegti.

„Yra kita dalis sprendinių, kurie yra susiję su fizine sienos apsauga: tiek įranga, kurią ir toliau reikia pasienyje diegti, stebėjimo įranga, kontrolės įranga, tai kas buvo iki šiol daroma, tiek ir fizinio barjero, kurį Vyriausybė yra nusiteikusi pasienyje tiesti, pradedant nuo pačių pažeidžiamiausių ruožų, bet turint mintyje ir visą Europos Sąjungos rytinę sieną“, – sakė premjerė.

I. Šimonytės teigimu, prognozuojama, kad lėšos, skirtos fiziniam barjerui pasienyje statyti, viršys 100 mln. eurų.

„Čia jau kalbame tikrai apie ženklias sumas, jeigu tas projektas bus visas visiškai įgyvendintas, mes kalbame apie sumas, kurios viršija 100 mln. eurų“, – pabrėžė premjerė.

„Tačiau aš pasakysiu labai tiesiai ir paprastai: Vyriausybė šį projektą įgyvendins nepriklausomai nuo to, kaip mums seksis diskutuoti su Europos Komisija dėl galimo Europos Sąjungos institucijų prisidėjimo, nes mes taip suprantame savo valstybės sienų ir Europos Sąjungos sienų apsaugą“, – taip pat pridūrė ji.

Praėjusią parą, sekmadienį, Statistikos departamento duomenimis, sulaikyti 287 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtę migrantai. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 3832.

Šis skaičius dešimtis kartų viršija buvusį per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2555. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 124 Sirijos, 90 Rusijos, 91 Irano, 79 Gvinėjos ir 79 Afganistano bei kitų šalių piliečiai.

Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.

Lietuva taip pat pradėjo tiesti fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (89)

nereikia ES prašyti p r i i m t i ,

būtina pasekti Vengrijos 2015 m pavyzdžiu;- n e s t a b d y t i MIGRANTUS Lietuvoje , juk jie bėga į ES g i l u m ą, taip Vengrija migrantus p r a l e i d o į jų išsvajotus VAKARUS ir--p r o b l i a m a su MIGRANTAIS Lietuvoje bus i š p r ę s t a .

ErR

...mes turime galimybę prašyti savanoriško migrantų pasidalinimo.. Bet kai prase musu... spardemes. Tai dabar teks patiems srebti si jovala.

erelis

Visus i Wilno. Palikti jiems ir Seima ir liankus. Kaunas vertas buti Lietuvos sostine!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS