Premjerė: tai yra didžiulis smūgis

„Kadangi jau faktas yra aiškus, nes žmogus pats prisipažino, vertinu labai neigiamai. Tai yra didžiulis smūgis politinėje arenoje, ką čia jau besakyti, reputacinis smūgis“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė I. Ruginienė.

„Man atrodo, mes politikoje esantys žmonės, sprendimų priėmėjai, turime aiškiai įsisąmoninti ir suprasti, kad atėjome ginti viešąjį interesą ir tai turėtų būti mūsų sprendimų konstravimo, mūsų darbo esminė bazė. Kas to principo nesupranta, jiems ne vieta politikoje“, – kalbėjo ji.

Ministrė pirmininkė sakė, kad Vyriausybėje trečiadienį patvirtintas prevencijos planas iki 2029-ųjų prisidės prie korupcinės aplinkos mažinimo šalyje, jis suderintas su teisėsaugos institucijomis.

„Tam ir reikia (plano – BNS), kad mes neturėtume tokių skaudžių patirčių. Džiaugiuosi, kad yra tamprus ryšys su STT, praktika, kad visi ministrai ir netgi aš, kaip premjerė, esame gavę vienlapius su tam tikromis rizikomis ir jų sritimis, kad atkreiptume dar didesnį dėmesį į tai“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Pasak jos, „bendradarbiavimas ir bendrystė“ su tarnybomis yra viena iš priemonių, išvengiant „regimybių ir neteisingų sprendimų“.

Kas to principo nesupranta, jiems ne vieta politikoje.

„Bet ir patys turime suprasti, kad norint politinį lauką pakelti į visiškai kitą lygmenį, suteikti jam daugiau pasitikėjimo iš visuomenės, mūsų, kaip politikų, elgsena, irgi turi būti atitinkama“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Apie tai, kad buvęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius teisėsaugai Augalininkystės tarnybos byloje prisipažino paėmęs iki 20 tūkst. eurų kyšį ir pinigus atnešė tyrėjams gailėdamasis dėl savo poelgio, trečiadienį pranešė „15min“ portalas. Šią informaciją portalui vėliau patvirtino ir pats K. Starkevičius.

Įtariama, kad kyšį jam Vilniuje perdavė su buvusiu Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovu Jurijumi Kornijenka siejamas verslininkas Danielis Krinickis.

K. Starkevičius tyrėjams teigė neprovokavęs duoti kyšio ir nenorėjo imti jam siūlomų pinigų, esą net bandė juos D. Krinickiui grąžinti, bet pripažįsta, kad 20 tūkst. eurų vis dėlto atsidūrė pas jį.

K. Starkevičius sakė nenorėjęs gyventi nuolatinėje baimėje ir graužiamas sąžinės.

BNS skelbė, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos byloje įtarimai pateikti ir buvusiam premjerui bei Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui, tarnyboje dirbusiai buvusiai jo patarėjai Agnei Silickienei bei dar keliolikai asmenų.

Generalinės prokuratūros duomenimis, šioje byloje bendra kyšių suma galėjo siekti ne mažiau kaip 1 mln. 112 tūkst. eurų.

Anot teisėsaugos, nuo 2025-ųjų birželio buvęs tarnybos vadovas J. Kornijenko ir kiti asmenys kas mėnesį iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų gautus kyšius už išduodamus fitosanitarinius sertifikatus skirstė nusikalstamos grupės nariams bei kitiems asmenims, tarp jų ir politikams.

Siūlo sulaukti tyrimo išvadų

Premjerė I. Ruginienė sako, jog teisėsaugos akiratyje atsidūręs Gintautas Paluckas dėl tolesnio darbo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje apsispręs pats, tačiau ji dar kartą ragina palaukti tyrimo išvadų.

„Aš manau, kad tai yra paties Gintauto Palucko sprendimas ir šiai dienai turime pasitikėti teisėsaugos institucijomis. Labai svarbu sulaukti tyrimo išvadų ir tik tada daryti vertinimus ir sprendimus“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

Generalinė prokurorė praėjusią savaitę pranešė, kad siekiant pateikti įtarimus dėl neteisėto praturtėjimo Seimo bus prašoma naikinti G. Palucko imunitetą.

I. Ruginienė sako procedūrą vertinanti „labai normaliai“ bei besitikinti, jog politinis bendražygis netrukdys tyrimui.

Pareigūnai surinko duomenų, kad G. Paluckas su žmona neaiškiomis pajamomis galėjo įgyti beveik 344 tūkst. 578 eurų vertės turto.

„Suma yra didelė, bet labai norėčiau, kad tyrimas neužsitęstų ir kuo greičiau atsakytų mums visiems į tuos klausimus“, – teigė I. Ruginienė.

Parlamentui atsiųstame dokumente teigiama, kad jie neteisėtai turtėjo nuo 2010-ųjų gruodžio iki 2024 metų gruodžio. Teisėsaugos duomenimis, neaiškios kilmės pajamomis įsigyta automobilių, nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių.

Dar antradienį BNS skelbė, jog politikas pardavė turėtą 51 proc. Vilniaus elektronikos prietaisų gamybos įmonės „Emus“ akcijų paketą kitam jos savininkui ir vadovui Mindaugui Milašauskui.

Be to, Generalinė prokuratūra balandžio 24 dieną areštavo G. Paluckui ir jo sutuoktinei Ilmai Paluckei priklausančius butus Vilniuje, Trinapolio ir Lvivo gatvėse, tačiau kitas šeimos turtas kol kas neareštuotas.

Parlamentaras kaltę neigia, po prokuratūros dėmesio sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.

Socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad G. Paluckas gali dirbti frakcijoje Seime.

Dėl Remigijaus Žemaitaičio premjerė sako laukianti teisėsaugos vertinimo

Etikos sargams konstatavus, kad partijai automobilį išnuomavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymą, premjerė Inga Ruginienė sako laukianti kitų teisėsaugos institucijų vertinimo.

„Kiek žinau, VTEK (Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – BNS) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir manau, kad tai yra geras žingsnis. Generalinė prokuratūra turės daugiau galimybių atlikti tyrimą ir atsakys vėlgi į visus klausimus. Tai palaukime šito vertinimo“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Paklausta, ar R. Žemaitaičio vadovaujama partija gali likti valdančiojoje koalicijoje, I. Ruginienė akcentavo, kad atsakymus pateiks sulaukusi prokuratūros išvadų.

Kaip rašė BNS, tyrimą atlikusi VTEK nustatė, kad R. Žemaitaitis dalyvavo sprendžiant su jo paties automobilio nuoma partijai susijusius klausimus, nuo jų nenusišalino, taip pat laiku nedeklaravo automobilio nuomos sutarties.

Po šio sprendimo VTEK pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Jos metu bus aiškinamasi, ar veiksmuose dėl automobilio nuomos nėra administracinio nusižengimo požymių ir ar turi būti priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Be to, etikos sargai nusprendė perduoti prokurorui įvertinti automobilio nuomos sutarties pasirašymo aplinkybes – ar jose nėra nusikalstamos veikos požymių ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Pats R. Žemaitaitis BNS šį sprendimą vadino „nulinės vertės“ bei neigė pažeidimą.

BNS skelbė, kad R. Žemaitaitis su „Nemuno aušra“ buvo sudaręs sutartį, pagal kurią jai nuomojo automobilį už 31,5 tūkst. eurų.

2024 metų sausio 17 dieną R. Žemaitaitis su partija sudarė automobilio nuomos sutartį, kurios mėnesinis mokestis siekė daugiau nei 3,1 tūkst. eurų. Sutartis galiojo iki tų pačių metų lapkričio 13 dienos, tačiau buvo paviešinta tik 2026 metų sausio 29 dieną.

Pats R. Žemaitaitis BNS neneigė nuomos ir akcentavo, jog partija tokį sprendimą priėmė, nes jokios įmonės automobilių nenuomojo. Automobilio nuomos kainą politikas grindė dideliais kuro bei automobilio eksploatacijos poreikiais.

Jis pabrėžė, kad partijai tapus parlamentine ir gavus valstybės dotaciją, minėtos nuomos sutartys buvo nutrauktos. Pernai „Nemuno aušros“ dotacija iš valstybės biudžeto siekė 483,7 tūkst. eurų.

Liberalų sąjūdis vasario pradžioje raštu kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), Valstybinę mokesčių inspekciją, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydamas ištirti, ar R. Žemaitaitis nepažeidė Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo ir kitų įstatymų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija vasarį nusprendė nesiimti tyrimo dėl galimų pažeidimų, tuo metu kovo pradžioje Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Savo ruožtu VRK dėl šiurkštaus finansinės apskaitos pažeidimo „Nemuno aušrai“ nusprendė neskirti valstybės dotacijos. Šį sprendimą „aušriečiai“ apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.