„Tai yra vertybiniai skirtumai. Ir taip jau yra, kad koalicijoje yra tikrai skirtingų vertybių partneriai, ir mes bandome vis dėlto realizuoti tą bendrą Vyriausybės programą. Dėl to gimė mūsų sutarties priedas, kalbantis apie tai, kad mes kai kuriais atvejais tų savo vertybių negalime išduoti“, – LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį kalbėjo R. Tamašunienė.

Lietuvoje yra net daugiau, mano vertinimu, įstatymų ir teisės aktų sukurta valdant smurtą ir apsaugant aukas nuo smurtautojų, negu pačioje konvencijoje yra numatyta.

BNS rašė, kad valdančiosios koalicijos sutartyje į atskirą priedą išskirti klausimai, kuriais Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai nepritars.

Taip teisingumo ministrė kalbėjo po to, kai I. Ruginienė praėjusią savaitę viešėdama Latvijoje pareiškė nematanti kliūčių Lietuvai ratifikuoti Stambulo konvenciją, nors pripažino, kad šis klausimas kelia daug diskusijų.

Premjerė tai komentavo Saeimos balsavimo dėl Latvijos pasitraukimo iš Stambulo konvencijos išvakarėse.

Parlamentarai praėjusį penktadienį pritarė pasitraukimui, tačiau prezidentas Edgaras Rinkevičius projektą vetavo teigdamas, kad toks įstatymas pasiųstų prieštaringą žinią Latvijos visuomenei ir tarptautiniams partneriams.

Savo ruožtu, R. Tamašunienė ragina Lietuvoje stiprinti esamą smurto prevencijos sistemą.

„Lietuvoje yra net daugiau, mano vertinimu, įstatymų ir teisės aktų sukurta valdant smurtą ir apsaugant aukas nuo smurtautojų, negu pačioje konvencijoje yra numatyta“, – visuomeniniam transliuotojui sakė ministrė.

„Tik, be abejo, tą sistemą reikia tobulinti, reikia stiprinti, nes yra ir arešto orderis, ir Smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Yra įstaigos, institucijos, teikiančios pagalbą, bet veiksmingumo, efektyvumo požiūriu mes turime, kur pasitempti, ir reikia dėti pastangas, kad to smurto mūsų visuomenėje tikrai būtų mažiau“, – pridėjo ji.

Stambulo konvencija yra tarptautinė sutartis, pagal kurią valstybės narės įpareigojamos parengti nuoseklią politiką, kad geriau apsaugotų moteris nuo visų smurto formų, taip pat moteris ir vyrus nuo smurto šeimoje.

Tai apima visapusiškos pagalbos ir apsaugos aukoms teikimą, krizių centrus, visą parą veikiančią karštąją liniją, specializuotus paramos centrus seksualinio smurto aukoms, smurto liudininkų vaikų apsaugą ir paramą.

Kaip skelbė BNS, Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol neratifikavo. Pernai kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad konvencija neprieštarauja Konstitucijai.