„Mes gerbiame Danijos teritorinį vientisumą, suverenumą ir manome, kad visus tikslus, tame tarpe geopolitinius, saugumo galima atliepti dirbant kartu. Iš esmės tai ir įpareigoja mus NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizaciją, kurioje esame visi kartu, kad (reikia – BNS) spręsti klausimus, susijusius su mūsų saugumu, ne po vieną, ne vienas prieš kitą, o kartu“, – žurnalistams antradienį Seime sakė šalies vadovas.
„Niekas iš išorės negali nuspręsti, kaip turi gyventi ir kieno priklausomybė arba dispozicija turi būti atskiros valstybės. Grenlandijos žmonės, Danijos žmonės gali nuspręsti savo laisva valia, kaip jie įsivaizduoja savo ateitį“, – teigė jis.
Prezidentas tikino kartais pasigendantis svaresnio Europos žodžio tarptautiniame kontekste, tačiau žada „nesedėti sudėjus rankų“.
„Tačiau mes tikrai nesėdėsime sudėję rankų ir tikrai norime, kad Europa tartų savo svarų žodį tarptautinėje politikoje, nes dažnai to žodžio ir veiksmo mes pasigendame“, – pabrėžė G. Nausėda.
Paklaustas, ar Lietuva siųstų savo karius į Grenlandiją, prezidentas sakė, kad tai pernelyg ankstyvas klausimas.
BNS skelbė, kad aptarti padėtį dėl Grenlandijos šią savaitę turėtų Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokės Rasmusenas) ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas).
JAV prezidentas D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos vienaip ar kitaip pasiims Grenlandiją, ir įspėjo, kad Rusija ir Kinija „perims kontrolę“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų. Tokius ketinimus D. Trumpas yra išsakęs ir anksčiau.
Praėjusią savaitę Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė kartu su Danija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė paramą Kopenhagai ir Grenlandijai priešpriešoje su D. Trumpu.
Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) anksčiau yra pareiškusi, kad bet koks JAV išpuolis prieš NATO sąjungininkę reikštų 80 metų trukusių transatlantinio saugumo ryšių pabaigą.
Didžioji dauguma salos gyventojų ir politinių partijų teigė nenorintys būti kontroliuojami JAV ir pabrėžė, kad patys grenlandai turi nuspręsti savo ateitį.
Ragina atsisakyti naivumo
Derantis dėl taikos Ukrainoje daliai Europos valstybių raginant atkurti aukšto lygio dialogą su Rusija, prezidentas Gitanas Nausėda ragina atsisakyti naivumo.
„Kai mes kalbame skirtingomis kalbomis, (...) dažnai padeda vertėjas arba žodynėlis. Kai viena iš pusių kalba taikos kalba, o kita pusė kalba raketomis, susikalbėti neįmanoma – joks vertėjas čia negali padėti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Prancūzija, Italija ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios puoselėjo artimesnius kontaktus su Rusija iki karo Ukrainoje pradžios, turėjo surinkti pakankamai patyrimo, suvokimo, su kuo mes realiai susiduriame ir atsisakyti to naivumo, kuris kartais bado akis“, – teigė jis.
BNS rašė, kad Italijos premjerė Giorgia Meloni (Džordžia Meloni) praėjusią savaitę pareiškė, kad atėjo laikas ES atnaujinti aukšto lygio dialogą su Rusija.
Ministrė pirmininkė sakė, kad deryboms dėl taikos Ukrainoje galėtų būti paskirtas specialusis pasiuntinys.
Ji teigė, kad sutinka su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), kuris gruodį pareiškė, kad Europai būtų naudinga atnaujinti dialogą su Rusijos vadovu dėl karo Ukrainoje.
Prezidentas pabrėžė, kad „taika yra tikrai labai gerbtina vertybė“, dėl kurios visi turėtų labai pasistengti, tačiau Rusija šiuo metu nerodo jokio pasiryžimo siekti taikos.
„Šiuo metu aš matau imperialistinės valstybės užmačias toliau plėšyti Ukrainą gabalais ir bet koks noras mums su jais kalbėtis, visų pirma jų bus suprasta kaip mūsų silpnumo ženklas. Antra, kaip galimybė mus stumti į kampą dar labiau“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Norėčiau, kad mūsų ES kolegos neapsigautų ir neliptų jau kažkelintą kartą ant to paties grėblio“, – pridūrė jis.
(be temos)