„Jei kalbame apie ugnies nutraukimą, tai turi būti abipusis procesas. Vienpusio eismo čia būti negali“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, jei Ukraina nustos pulti Rusijos energetikos infrastruktūrą, o Kremlius toliau atakuos, pasekmės gali būti milžiniškos.
„Man nesuprantama, kaip galima kalbėti apie ugnies nutraukimą, keliant reikalavimus ir nustatant sąlygas tik vienai pusei. Rusija taip pat privalo laikytis tarptautinių taisyklių ir jas gerbti, tačiau, žinoma, naivu tikėtis, kad jų laikysis šalis, kuri 2022 metais pradėjo karą“, – teigė jis.
Man nesuprantama, kaip galima kalbėti apie ugnies nutraukimą, keliant reikalavimus ir nustatant sąlygas tik vienai pusei.
Kaip rašė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę paskelbė kalbėjęsis su prezidentu Vladimiru Putinu ir sutaręs, kad Rusija tieks didelius dyzelino kiekius į pasaulinę rinką. Šiuo žingsniu siekiama sumažinti kainas, kurios šoktelėjo į viršų JAV vasario 28 dieną pradėjus karą Irane.
Ukrainos prezidentas pasmerkė šį žingsnį, o tai paskatino D. Trumpą šeštadienį paraginti Ukrainą išsirinkti naują lyderį.
Baltųjų rūmų šeimininkas sekmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ netikėtai paskelbė, jog abi pusės sutinka nutraukti savo niokojančius tolimojo nuotolio smūgius elektrinėms ir naftos perdirbimo gamykloms.
Tuo metu Ukrainos lyderis pareiškė, jog Kremlius nenori sutikti su paliaubomis, ir pabrėžė, kad Maskva pirmadienį, jau po D. Trumpo paskelbimo apie paliaubas, surengė išpuolius prieš šešis energetikos objektus.
„Mes stovime kartu su Ukraina. Matome, kokia sudėtinga ir kupina iššūkių yra ši situacija, todėl privalome toliau didinti spaudimą Rusijai, įgyvendinti sankcijas, svarstyti galimybę blokuoti grūdų eksportą per Baltijos šalių uostus, taip pat teikti Ukrainai karinę, politinę bei ekonominę paramą“, – dėstė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat kalbėjo apie derybas dėl Ukrainos narystės ES. Norint įstoti į Bendriją, turi būti baigti 35 derybų skyriai, suskirstyti į šešias bendras temines sritis, vadinamas klasteriais.
Derybose atverti keturi klasteriai, G. Nausėda sako nematantis didelių kliūčių, kodėl negalėtų būti atidaryti likę du.
„Ukraina turi gauti teigiamų signalų, o esamoje situacijoje tik Europa gali juos suteikti. Vienas stipriausių tokių signalų – perspektyva ir šviesa tunelio gale, susijusi su Ukrainos integracija į Europos Sąjungą“, – kalbėjo prezidentas.
Kaip rašė BNS, Lietuva pasisako už tai, kad Ukraina į ES įstotų 2030 metais.
ES oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina dar 2024 metų birželį, pradėdama sudėtingą procesą, kuris paprastai trunka ne vienerius metus ir apima derybas dėl visko – nuo žemės ūkio iki teisinės valstybės principų.
Nuvylė pasiūlymas ES biudžete mažinti išlaidas kariniam mobilumui, konkurencingumui
Prezidentas G. Nausėda apgailestauja dėl 2028–2034 metų daugiamečio ES biudžeto projekte numatytų mažesnių išlaidų kariniam mobilumui ir konkurencingumo stiprinimui, tačiau Airijos pasiūlytą septynmetį Bendrijos finansų planą vadina gerai subalansuotu.
„Pasiūlymas ir yra labai gerai balansuotas. Turiu su tam tikru pasitenkinimu pasakyti, jog mums pavyko išsaugoti sanglaudos ir bendros žemės ūkio politikos fondus. Taip pat nepaliesta parama Ukrainai. Kita vertus, esu nusivylęs „Connecting Europe Facility“ priemonės finansavimo sumažinimu, ypač kariniam mobilumui, taip pat sumažintomis konkurencingumo bei kitų fondų lėšomis“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, ES šalių lyderiai ketvirtadienį ruošiasi svarbiausioms iki šiol deryboms dėl kito ilgalaikio Bendrijos biudžeto. Siekiama susitarti dėl beveik 2 trln. eurų biudžeto, kuris nustatys pagrindinius ES prioritetus 2028–2034 metais.
G. Nausėdos teigimu, ES biudžetas turi būti ambicingas, pernelyg nesikeisti nuo Europos Komisijos pasiūlyto varianto: „Jei toliau mažinsime išlaidas ateityje, ilgai diskutuodami prarasime savo prioritetus – negaliu įsivaizduoti, kaip įgyvendinsime prioritetus be pakankamo finansavimo.“
ES siekia susitarimą pasiekti iki Kalėdų, nes Briuselyje nerimaujama, kad būsimas derybas gali sužlugdyti euroskeptikų pergalės rinkimuose visoje Bendrijoje, o ypač – svarbioje Prancūzijoje.
Šiuo metu deryboms dėl 2028–2034 metų daugiametės perspektyvos vadovauja ES Tarybai pirmininkaujanti Airija.
„Žinau, kad bus sunku, žinau, kad yra spaudimas biudžetą mažinti, suprantu taupyti norinčių šalių poziciją“, – sakė G. Nausėda.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau šią savaitę teigė besiviliantis, kad gruodį ES turės bent tarpinį derybų rezultatą, tačiau pripažino, kad diskusijos yra įtemptos. Jo teigimu, nespėjus Airijai, ES šalių norus ir galimybes turės derinti nuo sausio pirmininkavimą ES perimanti Lietuva.
G. Nausėda savo ruožtu tikino, kad Vilnius tam bus pasiruošęs.
„Būtų puiku pasiekti susitarimą iki metų pabaigos, tačiau tai bus sunku. Bet kokiu atveju Lietuva pasirengusi dalyvauti, kadangi ruošiamės artėjančiam pirmininkavimui“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad ES turės išlaikyti spaudimą Rusijai, įvesti naujas sankcijas, svarstyti galimą grūdų tranzito draudimą.
„Taip pat teikti karinę, politinę, ekonominę paramą Ukrainai“, – sakė G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, finansų ministras Taurimas Valys rugsėjo pabaigoje ragino būsimame ES biudžete išskirtinį dėmesį skirti transportui bei kariniam mobilumui.
Lietuva taip pat siekia pakankamų lėšų europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui.
ES lyderiai turi sutarti dėl paramos ūkininkams, gynybos išlaidų bei ekonomikos konkurencingumo didinimo Europai konkuruojant su JAV ir Kinija. Taip pat svarstoma, ar investuoti Europos lėšas į migrantų grąžinimo centrus Afrikoje.
