PREZIDENTAS RAGINA V. BAKĄ NEAITRINTI SITUACIJOS

Prezidentas Gitans Nausėda ragina parlamentarą Vytautą Baką neaitrinti situacijos eskaluojant temą dėl galbūt neteisėtai rinktos informacijos vienoje iš saugumą užtikrinančių institucijų.

Prezidentas tvirtina situaciją aptaręs su Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Generalinės prokuratūros vadovais ir įsitikinęs, kad „nusikaltimo sudėties tikrai nėra“.

„Aš susitikau tiek su STT direktoriumi, tiek su generaliniu prokuroru, išsiaiškinau situaciją iš esmės, esu gerai informuotas apie jos pobūdį ir mano išvada tokia, kad tie sprendimai, kurie padaryti, yra teisingi, aš turiu galvoje tiek sprendimą komitete, tiek šiandieninį valdybos spendimą“, – trečiadienį žurnalistams Kazlų Rūdoje sakė G. Nausėda.

„Tikrai nėra nusikaltimo sudėties ir aitrinti situacijos ten, kur nėra priežasčių to daryti, nereikia, juo labiau to nereikia daryti dėl kažkokių politinių priežasčių“, – pažymėjo šalies vadovas.

Tikrai nėra nusikaltimo sudėties ir aitrinti situacijos ten, kur nėra priežasčių to daryti, nereikia.

Seimo valdyba trečiadienį nutarė, kad nėra pagrindo pradėti parlamentinį tyrimą pagal parlamentaro Vytauto Bako pateiktą informaciją dėl galbūt neteisėtai rinktos informacijos vienoje iš saugumą užtikrinančių institucijų.

Bendru sutarimu priimdama tokį sprendimą parlamento vadovybė rėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) uždaro posėdžio protokolu bei komiteto vadovo Dainiaus Gaižausko raštu, kad pranešimas apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą nepasitvirtino.

Prezidentas G. Nausėda komentuodamas žurnalistams situaciją pabrėžė, kad ji neskelbtina viešai.

„Buvo tam tikri nuogąstavimai, tam tikri informacijos pateikimai, kurie neparodo ir neįrodo nusikaltimo sudėties, nes nėra pagrindinių nusikaltimų sudėties elementų. Aš manau, kad jau yra sprendimai padaryti, ir visos tarnybos gali toliau ramiai dirbti, nes visos savo pareigą jau yra atlikusios“, – kalbėjo prezidentas.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo valdybą su prašymu inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“.

Prieš Seimo valdybai priimant sprendimą, antradienį dalyvaujant STT vadovui Žydrūnui Bartkui ir generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui situaciją uždarame posėdyje aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Jo vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas po posėdžio žurnalistams teigė, kad pranešimas dėl galbūt neteisėtai rinktos informacijos vienoje iš saugumą užtikrinančių institucijų nepasitvirtino.

NSGK pirmininko Seimo valdybai pateiktame rašte teigiama, kad komiteto posėdyje dalyvavę teisėsaugos institucijų vadovai pranešė, jog jiems perduota informacija apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą buvo patikrinta, ji nepasitvirtino, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Trečiadienį V. Bakas BNS teigė, kad valdybos sprendimas – nepagrįstas.

„Seimo valdybos sprendimas buvo grįstas NSGK rekomendacija, kaip sakė Seimo pirmininkas. Iš tiesų, tai visiška netiesa, nes komitetas tokio klausimo nenagrinėjo – komitetas tokios rekomendacijos, kaip visi nariai nesvarstė, sprendimo tokio nepriėmė ir tokios rekomendacijos neteikė“, – pabrėžė jis.

V. Bakas teigia, kad dar 2019 metų pradžioje jam einant komiteto vadovo pareigas pranešta, jog „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.

Politikas tvirtino, kad gavęs šią informaciją, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei STT dėl galbūt padarytos nusikalstamos veiklos ir tik šių metų sausio 29 dieną gavo iš minėtų institucijų atsakymą, jog ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Generalinė prokuratūra ir STT atsisakė išsamiau komentuoti V. Bakui teiktus atsakymus dėl jo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto duomenų rinkimo vienoje iš valstybės institucijų.

Politikai ir teisėsauga neatskleidžia, nei kokioje institucijoje galėjo būti padaryti pažeidimai, nei apie ką galbūt rinkti duomenys. Šis slaptumas aiškinamas Pranešėjų apsaugos įstatymu.