Prezidentas sako reitingų kritimu mokantis kainą už dalyvavimą vidaus politikoje

„Aš manau, tai kaina, kurią privalau mokėti už tai, kad noriu būti aktyvus vidaus politikoje. Jeigu užsienio politikoje mes tikrai turime mažiau skirčių ir daugiau mažiau sutariame dėl jos krypčių, tai vidaus politikoje tų kontroversijų pastaruoju metu buvo nemažai“, – interviu BNS sakė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo „Lietuvos rytui“ paskelbus „Vilmorus“ gruodį atliktos apklausos duomenis, rodančius toliau krentantį pasitikėjimą prezidentu.

G. Nausėdos reitingas išlieka žemiausias nuo darbo pradžios 2019 metais, šalies vadovą gruodį palankiai vertino 38,2 proc., nepalankiai – 42,6 proc. Lietuvos gyventojų.

Prezidentas teigė norėjęs būti aktyvus formuojant Vyriausybę ir pripažino, kad Ingos Ruginienės kabineto formavimas pernai rudenį buvo labai sunkus ir lėmė protestus.

„Aš manau, kad žmonės visada teisūs. Ir jeigu yra toks vertinimas, reiškia turime pasitempti, turiu pagalvoti, ką galėčiau daryti kitaip. Ir manau, kad viena iš tokių išvadų būtų – reikia tikrai operatyviai ir labai aiškiai dėstyti nuomonę visais, kad ir kokiais skausmingais bebūtų, visuomenės gyvenimo klausimais. Patinka nuomonė, nepatinka, bet ji turi būti pasakyta ir pasakyta nelaukiant“, – kalbėjo šalies vadovas.

BNS rašė, kad pernai G. Nausėdos iniciatyva formuojant I. Ruginienės Vyriausybę valdantieji atsisakė idėjos „Nemuno aušrai“ deleguoti energetikos ministro portfelį ir, įvykdžius ministerijų mainus, „aušriečiams“ atiteko Kultūros ministerija.

Tai išprovokavo kultūrininkų protestus, o galop Kultūros ministerijos kontrolę taip pat susigrąžino socialdemokratai.

Visgi G. Nausėda teigė, kad šio proceso „pasekmės liko“.

Šalies vadovas taip pat sakė nemanantis, kad demonstravo ypatingą palankumą socialdemokratams, o kritikuoti valdančiuosius kartais vengia dėl geopolitinės situacijos.

„Aš savo misiją ir įsivaizduoju, kad per tuos likusius kadencijos metus aš turiu padaryti, kad Lietuva būtų stipri ir saugumo požiūriu turinti tiek draugų, sąjungininkų, kad niekam nekiltų pagundos ją pulti. Jeigu aš šitą sugebėsiu įgyvendinti, aš laikysiu, kad aš savo pagrindinę misiją įvykdžiau“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat žadėjo padaryti išvadas dėl kritusių reitingų.

„Aš tikrai kai ką darysiu kitaip, tačiau dar kartą kartoju – prezidentas neturi galvoti apie reitingus dieną naktį, tepti jų ant duonos. Prezidentas turi pirmiausia galvoti apie tai, ką jis privalo padaryti“, – kalbėjo prezidentas.

BNS kalbinti politologai penktadienį sakė, kad G. Nausėdai atkurti populiarumą lengva nebus, o tokį rezultatą galėjo lemti šalies vadovo noras laviruoti visuomenę skaldančiais klausimais.

„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys dabartinio prezidento reitingų pokyčius lygina su Rolando Pakso prezidentavimu.

BNS skelbė, kad prezidentas populiariausiųjų šalies politikų lentelėje iš pirmos vietos nukrito į ketvirtą. Šiuo metu geriausiai vertinamas politikas opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Antrasis – „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga. Trečiąją vietą užima Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nemėgstamiausiu politiku Lietuvoje išlieka valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko gruodžio 12–30 dienomis. Apklaustas tūkstantis pilnamečių šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.