„Danija svariai prisidėjo prie Lietuvos narystės ES ir NATO siekių įgyvendinimo, gausių investicijų atėjimo į Lietuvą. Danijos kariuomenė teikė įvairiapusę paramą kuriant Lietuvos kariuomenę, buvo pirmoji Lietuvos partnerė tarptautinėse operacijose. Danijos karinės oro pajėgos aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, o jos kontingentai ne kartą buvo dislokuoti Šiaulių aviacijos bazėje“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Prezidento teigimu, stipri Šiaurės ir Baltijos valstybių partnerystė yra regioninio saugumo pagrindas, o Lietuva ir Danija yra bendramintės šalys, panašiai vertinančios šių dienų geopolitinius iššūkius, glaudžiai bendradarbiaujančios siekiant atremti Rusijos keliamas grėsmes bei remiant Ukrainą.
JAV reiškiant pretenzijas dėl Danijai priklausančios Grenlandijos ir kalbant apie Arkties saugumą, šalies vadovas susitikimo metu pabrėžė, jog pastarasis yra transatlantinio saugumo klausimas.
„Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Danijos ir kitų NATO sąjungininkų pastangų, stiprinant Arkties regiono saugumą. Solidarizuojamės su Danija Grenlandijos klausimu. Teritorinis vientisumas ir suverenitetas yra pagrindiniai tarptautinės teisės principai, kurie negali būti kvestionuojami. Grenlandijos žmonių ir Danijos ateitis priklauso tik nuo jų pačių“, – pažymėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas akcentavo, jog bendromis pastangomis būtina tęsti darbą visose srityse, siekiant stiprinti NATO rytinio flango gynybą ir atsaką į grėsmes.
„Turime veiksmingiau išnaudoti Šiaurės šalių bendradarbiavimą ir stiprinti NATO gynybą bei atgrasymą, kad sustiprintume saugumą Baltijos jūros regione, įskaitant povandeninės kritinės infrastruktūros saugumą, ypač atsižvelgiant į pasikartojančius povandeninių kabelių pažeidimo incidentus, kuriuos sukelia vadinamasis „šešėlinis laivynas“. Svarbu užtikrinti NATO misijų „Eastern Sentry“ ir „Baltic Sentry“ tęstinumą“, – tikino jis.
Be kita ko, prezidentas susitikimo metu padėkojo Danijai, kuri – antroji po Islandijos – pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 metų vasario 28 dieną.
Kiek vėliau, sakydamas tostą per valstybinę vakarienę Danijos karališkosios poros garbei, G. Nausėda pabrėžė, jog abi valstybes nuo seniausių laikų sieja Baltijos jūra.
„Ji suartino mūsų protėvius, sąlygojo pirmuosius kontaktus. Anksti pradėję prekiauti, megzti kultūrinius ryšius, ilgainiui atradome bendrų interesų. Siekdami neleisti prie Baltijos jūros įsigalėti mūsų bendriems priešams, tarp jų ir Maskvai, ne kartą stojome į kovą kaip sąjungininkai – ir draugai“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Mūsų šalys, istorijos tėkmėje sujungtos Baltijos jūros, šiandien remiasi į dar tvirtesnį pagrindą – bendras vertybes ir interesus. Demonstruodami pagarbą šalių suverenitetui ir teritoriniam integralumui, kaip tarptautinių santykių pagrindui, stipriname regioninį saugumą. O daugiau pasitikėdami vieni kitais, vienydami jėgas ir dirbdami drauge – atlaikysime visas audras“, – sakė jis.
Prezidentūros išplatintoje kalboje G. Nausėda dėkojo už Danijos ilgametes investicijas į Lietuvos ekonomiką, taip pat jos indėlį padedant europinėje integracijoje po Nepriklausomybės atkūrimo, paramą narystei NATO.
(be temos)
(be temos)