„Tam, kad greitai pradėtume darbus, būtina, kad būtų sudaryta tam tikra tinkama teisinė bazė, kad mes galėtume vykdyti visus su žemės formavimu susijusius darbus sklandžiai ir pagal teisinę bazę“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio trečiadienį sakė G. Nausėda.

„Tam reikalingas specialusis poligono įstatymas, ir aš tikiuosi, kad šie darbai jau su rudens sesija prasidės ir bus greitai baigti“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas teigė, jog poligonų steigimo procesas vyksta normaliu tempu, tačiau norėtųsi, jog ilgai neužsitęstų teisėkūrinis darbas.

Pasak prezidento, tarptautinė bei Lietuvos praktika rodo, kad nuo plano kurti poligoną atsiradimo iki jo įgyvendinimo praeina maždaug treji arba ketveri metai.

„Būkime realistais, tai gali užimti – ir čia dar pakankamai optimistiškas scenarijus – trejus, ketverius metus. Ir kaip tik tai beveik sutaptų su mūsų nacionalinės divizijos išplėtojimo planu 2030-aisiais“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pabrėžia dialogo su vietos bendruomenėmis svarbą

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė besitikinti iki rugsėjo mėnesio atnešti reikalingus teisės aktus į Vyriausybę ir Seimą bei pateikti konkrečią informaciją dėl teritorijų, kuriose būtų siūlymai būtent steigti poligonus.

Ji pabrėžė, kad apie pasirinktas vietas bus paskelbta prieš tai informavus vietos bendruomenes.

Prezidentas vienu iš didžiausiu darbų įvardino sugebėjimą įtikinti savivaldą ir jų gyventojus dėl poligonų naudos.

„Gyvename visuomenėje, su kuria reikia tikrai derinti ir mūsų valstybės saugumo interesus, ir kalbėtis, ir rasti kompromisus. Pagaliau yra aplinkosauginiai dalykai“, – kalbėjo jis.

D. Šakalienė BNS yra sakiusi, jog šiuo metu Aplinkos ministerija ruošia galutinius variantus, kur realu būtų turėti poligonus, atsižvelgiant į valstybinės ir privačios žemės santykį bei į įvairius kitus ribojimus.

Aplinkos ministerija sprendimą turėtų pateikti iki penktadienio.

„Kartu su Aplinkos ministerija buvo pasiūlyta praktiškai šeši variantai, tiktai dėl vienokių ar kitokių priežasčių labiau realūs yra du, trys, sakyčiau taip“, – teigė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, jog tinkamiausios vietos poligonams iškilti yra prie šalies šiaurės rytų arba pietinės sienos.

„Artimiausiu metu jau turėtų būti labai konkrečiai žiūrima, kaip suformuoti ne šiaip teritoriją, kuri pagal kvadratinių kilometrų skaičių atitiktų reikalavimus, bet kad ir ta teritorijos forma būtų priimtina, kad nebūtų koks geografinis oksimoronas, kuris nelabai leidžia efektyviai tas pratybas įgyvendinti“, – sakė šalies vadovas.

Ministerija artimiausiu metu pateiks siūlymus

VGT taip pat pavedė Krašto apsaugos ministerijai artimiausiu metu pateikti siūlymus dėl naujo karinio poligono steigimo ir planuojamų proceso terminų.

Anot Prezidentūros išplatinto pranešimo, posėdyje apžvelgta karinių vienetų mokymams skirtos infrastruktūros įkūrimo eiga.

„Naujas brigados dydžio kariniam vienetui treniruoti tinkamas poligonas yra būtinas Lietuvos ir sąjungininkų karių pratyboms“, – teigiama jame.

Kariuomenė prieš porą mėnesių pateikė teritorijas, kurios, steigiant naujus poligonus, būtų patogiausios kariniu požiūriu.

Kaip skelbė BNS, naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje, siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Poligonui vieta, pirminiais duomenimis, renkama Rytų ir Pietų Lietuvoje, siekiant, kad jis atsirastų „kuo arčiau nedraugiškų valstybių teritorijų“.

Tam reikia 20 tūkst. hektarų dydžio teritorijos – toks poligonas būtų didžiausias Lietuvoje.

Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.