Šalies vadovas susitikime su į Lietuvą atvykusiu Vokietijos kariuomenės vadu generolu Carstenu Breueriu (Karstenu Brojeriu) bei jį lydėjusia delegacija pabrėžė, kad vokiečių brigados dislokavimas – tvirtas strateginės partnerystės įrodymas, stiprinantis tiek Lietuvos, tiek viso NATO rytinio flango saugumą.

„Vokietija – tvirta strateginė Lietuvos sąjungininkė. Esu dėkingas už profesionalumą ir ilgalaikį įsipareigojimą Lietuvos ir viso regiono saugumui. Vokietijos vaidmuo užtikrinant taiką rytiniame flange yra išskirtinis“, – kalbėjo prezidentas.

Jis akcentavo, kad šių metų gegužę Vilniuje inauguruota 45-oji Vokietijos brigada „Lietuva“ aiškiai atliepė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) vizito metu išsakytą žinią, kad Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas.

Susitikimo metu šalies vadovas pažymėjo sklandžiai ir sparčiau nei planuota vykdomą brigados dislokavimo procesą.

„Lietuva iki nustatytų terminų užtikrina visus įsipareigojimus dėl brigados priėmimo, o pažangi karinė infrastruktūra Rūdninkų poligone įgauna konkretų pavidalą“, – tikina Prezidentūra.

Lietuvoje viešinti Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) vadovybė su Lietuvos kariuomenės vadu generolu Raimondu Vaikšnoru taip pat aptarė Vokietijos brigados dislokavimo eigą, Lietuvos ir Vokietijos karinių vienetų tarpusavio bendradarbiavimą, svarbiausius 2026 metų bendrus abiejų šalių karinius mokymus, Vokietijos kariuomenės pagalbą rengiant sunkinamos „Geležinio Vilko“ brigados personalo mokymus, Lietuvos kariuomenės tankų įgulų rengimo planus ir kitus klausimus.

Vokietijos vaidmuo užtikrinant taiką rytiniame flange yra išskirtinis.

Anot kariuomenės pranešimo, vizitas vyksta tuo metu, kai Vokietija sparčiai įgyvendina didžiausią savo gynybos pertvarką nuo Šaltojo karo pabaigos ir realiai stiprina kolektyvinės gynybos pajėgumus NATO rytiniame flange.

BNS skelbė, kad Berlynas apie 4–5 tūkst. karių brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, o priimančioji šalis įsipareigojusi parengti tam reikalingą infrastruktūrą.

Didžioji dalis brigados įsikurs Rūdninkų poligone, Šalčininkų rajone. Rukloje, Jonavos rajone, Vokietija be kovinių ketina dislokuoti inžinerinius, žvalgybinius dalinius.

Berlynas yra sakęs, kad brigados perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad Lietuva ir Vokietija aktyviai bendradarbiauja tarptautinėse misijose.

Šių metų spalį 43 Lietuvos kariai dislokuoti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Kosove, kur jie tarnauja vadovaujami Vokietijos kontingento.

Tai, pasak G. Nausėdos, brandžios partnerystės ir patikimo Lietuvos indėlio į tarptautinį saugumą įrodymas.

Anot Prezidentūros, didelis dėmesys pokalbio metu skirtas ir gynybos pramonės bendradarbiavimui.

Šalies vadovas pabrėžė pramoninio bendradarbiavimo plėtros svarbą bei paminėjo, kad Baisogaloje jau pradėta vokiškos bendrovės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statyba.

260–300 mln. eurų preliminarios vertės amunicijos gamykla statoma 340 hektarų plote, Kemėrų kaime, maždaug 6 km nuo Baisogalos, joje kasmet planuojama pagaminti dešimtis tūkstančių 155 mm artilerijos sviedinių.

Šalies vadovas išskyrė ir platesnį Lietuvos bei Vokietijos santykių potencialą – politinį, ekonominį ir visuomeninį. Ypatingas dėmesys skiriamas Vokietijos karių šeimų integracijai Lietuvoje, ypač – švietimo infrastruktūros plėtrai.

Iki sekmadienio Lietuvoje besilankantis Vokietijos kariuomenės generalitetas susipažins su šalyje dislokuotu Vokietijos brigados elementu, vertins pasirengimo eigą, infrastruktūros plėtrą ir kitus integracijos klausimus.