Prieštarauja Konstitucijai

„Konstitucija Lietuvos nepasikeitė, paskutinis Konstitucinio Teismo išaiškinimas šituo klausimu buvo, rodos, 2013 metais, kur buvo labai aiškiai pasakyta, kad platesnis dvigubos pilietybės instituto plėtimas gali vykti tik referendumu, o ne įstatymais“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė D.Grybauskaitė.

„Jau šiandien galiu pasakyti, kad šis įstatymas kol kas atvirai prieštarauja konstitucinei doktrinai“, – apie parlamente rengiamą iniciatyvą išplėsti dvigubos pilietybės institutą sakė prezidentė.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija parengė Pilietybės įstatymo pataisą, kuri leistų Lietuvos pilietybę išsaugoti asmenims, įgijusiems Europos Sąjungos arba NATO valstybės pilietybę.

Šią pataisą jau parėmė visų Seimo frakcijų seniūnai, parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis, pasirašyti projektą žadėjo ir premjeras Saulius Skvernelis. Jau ketvirtadienį po šia iniciatyva buvo surinkta daugiau kaip 110 parlamentarų.

Pagal projektą, siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietybę išsaugotų pilietis, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 metų kovo 11 dienos ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.

Konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad anksčiau toks siūlymas buvo sukritikuotas kaip galbūt prieštaraujantis Konstitucijai, tad siūlo priėmus pataisą iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl išaiškinimo.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Be to, straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų. Apie dvigubos pilietybės įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta.

Palauks kalbos komisijos išvados

Prezidentė D. Grybauskaitė sako, kad jos sprendimas dėl leidimo dokumentuose rašyti pavardes nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis priklausytų nuo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvados.

„Čia turėsiu remtis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad šis klausimas turi būti galutinai išspręstas ir nuomonės reikės Valstybinės kalbos komisijos, ir tik gavusi komisijos išvadas galėsiu daryti sprendimą, ar pritarti, ar nepritarti tokiam įstatymui“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė.

Pusė Seimo narių šią savaitę registravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, kuris leistų asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

Projektas numato, kad originali pavardės rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, jei „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“.

Konservatorių inicijuotą projektą teikia 70 Seimo narių, tarp jų – partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis, kartu maždaug po 20 konservatorių ir „valstiečių“ frakcijų narių, liberalai, socialdemokratai.

Seime taip pat yra piliečių parašais inicijuotas projektas, kuris originalią pavardžių rašybą Latvijos pavyzdžiu leistų tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje. Vienas piliečių iniciatyvinės grupės atstovų buvo dabartinis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei konservatorių atstovų remia būtent šitą projektą.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet migracijos valdybos atsisako tai padaryti motyvuodami įstatymo viršenybe prieš teismų sprendimus.

Teismų sprendimais nėra patenkinti ir siekiantieji originalių pavardžių, nes teismai oficialiame paso puslapyje įpareigojo įrašyti lietuvišką ir tik papildomame dokumento puslapyje – originalią pavardę. Už dokumentus su originaliomis pavardėmis kovojančių šeimų atstovai sako, kad jų negaudami jie negali keliauti į užsienį, kitaip pažeidžiamos jų teisės.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.