PREZIDENTĖ NESKUBA AŠTRIAI KRITIKUOTI NAUJOS VALDŽIOS, TEISINA NEPATYRIMU

Svarbių valstybei reformų – švietimo, valstybės valdomų įmonių, darbo santykių - įgyvendinimas stringa dėl valdančiųjų patirties stokos, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Galimybės (įgyvendinti reformas - BNS) visuomet yra, jeigu yra žinių, supratimo ir politinės valios. Taigi žiūrėsime ateityje, į kokius rezultatus visa tai virs. Kol kas matome, kad procesai vyksta lėtai, sudėtingai, bet nepamirškime - turime labai daug naujų žmonių politikoje: tiek Seime, tiek ir didele dalimi profesionalius, bet politiškai nepatyrusius kai kuriuos Vyriausybės narius. Taigi strigimas yra dalinai ir užkoduotas“, - trečiadienį žurnalistams Vilniuje teigė D.Grybauskaitė.

Paragino tesėti dalintus pažadus

Šalies vadovės teigimu, koreguojant Darbo kodeksą valdžia turi prisiimti politinę atsakomybę.

„Politinė atsakomybė turi likti su politikais, jie buvo rinkti žmonių ir pažadai, kuriuos politikai dalino, turi būti vykdomi. Todėl permetinėti atsakomybę į ne politines struktūras, niekas neturi nei juridinės, nei politinės teisės. Todėl subalansuoti darbo žmonių saugumą yra privalu, o palikti savieigai ir verslo lobistams, šito daryti tikrai nereikėtų“, - teigė prezidentė, paklausta, kaip vertina Vyriausybės sprendimą laukti Trišalės tarybos išvadų dėl kai kurių Darbo kodekso pakeitimų.

Valdančiųjų inicijuotos reformos pastaruoju metu sulaukia nemažai pasipriešinimo. Viena pagrindinių šios kadencijos Vyriausybės reformų - darbo santykius liberalizuoti turintis naujasis Darbo kodeksas, kurio įsigaliojimas atidėtas iki šių metų antrojo pusmečio siekiant jį pakoreguoti. Vyriausybė taip pat yra pasiūliusi aukštųjų mokyklų pertvarkos planą, kuri turės tvirtinti Seimas. Tačiau dėl jo nėra aiškaus sutarimo pačių valdančiųjų tarpe.

Valdantieji taip pat inicijavo valstybės valdomų įmonių - miškų urėdijų, kelių priežiūros įmonių - pertvarką.

Po Seimo rinkimų jau įvyko mažiausiai 10 svarbių valstybės valdomų įmonių ir įstaigų vadovų pasikeitimų, tarp jų „Lietuvos geležinkeliuose“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Turizmo departamente, Registrų centre, Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, Statybos inspekcijoje, Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, „Litexpo“ ir kitose.

Įgyvendinti valstybės valdomų įmonių pertvarką Lietuvą ragina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva siekia tapti.

Naujos šildymo kompensacijos neturi prasmės

Seimui beveik tris kartus išplėtus kompensacijų už šildymą gavėjų ratą, prezidentė D. Grybauskaitė sako, kad tai neturi prasmės, nes į šalies biudžetą bus surinkta nedaug lėšų, o didelė dalis žmonių bus priversta prašyti pašalpos.

„Mano politinė pozicija yra, kad ši lengvata (PVM lengvata šildymui - BNS) yra pernelyg socialiai jautri. Su dabartinėmis pataisomis dėl kompensacijų ji praktiškai netenka prasmės, nes į biudžetą grįžta labai mažai pinigų. Todėl kelti šilumos kainas visiems piliečiams, paskui verčiant didelę dalį piliečių pašalpiniais tikrai neturi prasmės“, - trečiadienį „Login“ koferencijoje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Seimas antradienį dukart sumažino išlaidų šilumai ir pajamų santykio ribą, kai šeima ar vienas gyvenantis asmuo galės pretenduoti į kompensacijas. Nuo birželio, pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai už centralizuotą šildymą, kompensacijas gaus šeimos, kurių išlaidos šildymui sieks daugiau nei 10 proc. jų pajamų.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad parama bus skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo, o savivaldybės papildomai tam turės rasti apie 21 mln. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, kompensacijas gautų 2,8 karto žmonių daugiau nei dabar - iš viso 257 tūkstančiai.

2016 metais kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį iš viso išleista 17,9 mln. eurų.

Šiuo metu galiojantis lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui nuo birželio 1 dienos didės iki 21 procento.

Laukia racionalaus pasiūlymo

Alkoholio prieinamumas turi būti mažinamas racionaliai, nesukeliant neigiamų pasekmių šalies ekonomikai ir nedidinant kontrabandos, sako prezidentė.

„Tai, kad diskusijos vyksta plačios ir yra didelės, yra gerai, nes matau, kad į tai jau atsižvelgė ir politikai. (Alkoholio - BNS) prieinamumas turi būti mažinamas, bet viskas turi būti proto ribose, kad nesukeltų labai negatyvių ekonominių pasekmių, nepadidintų šešėlinio verslo, įvairių kontrabandinių reiškinių. Todėl tikiuosi, kad po visų diskusijų matysime racionalesnį pasiūlymą ant stalo“, - trečiadienį žurnalistams Vilniuje kalbėjo D. Grybauskaitė.