Prezidentė: šaukimas po penkerių metų gali tapti būtinybe | kl.lt

PREZIDENTĖ: ŠAUKIMAS PO PENKERIŲ METŲ GALI TAPTI BŪTINYBE

  • 1

Tinkamas kariuomenės rezervas Lietuvai bus svarbus, todėl šaukimas į kariuomenę turi vykti ir po penkerių metų, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Gerai parengtas kariuomenės rezervas Lietuvai bus svarbus ir po 5 metų, todėl pratęsti šaukimą į privalomąją pradinę tarnybą gali tapti būtinybe“, - BNS ketvirtadienį sakė šalies vadovė.

Jos komentarą perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

D.Grybauskaitės teigimu, geopolitinė situacija netapo taikesnė ar saugesnė, o užsienio šalių praktika rodo, kad mažoms ir vidutinio dydžio šalims tikslingiausia turėtų mišrią kariuomenę, sudarytą tiek iš profesionalų, tiek iš šauktinių.

Prezidentė sakė, jog profesionalų kariuomenės Lietuvai ne tik brangiai kainavo, bet ir neužtikrino reikiamo kariuomenės sukomplektavimo ir pakankamo jos rezervo.

Šią savaitę viešėdama su vizitu Šveicarijoje D.Grybauskaitė „gražiu pavyzdžiu“ Lietuvai pavadino šios šalies kariuomenę, grįstą privalomosios karo tarnybos kariais. Gynybai Šveicarijoje skiriama 7 proc. metinio šalies biudžeto, šauktinių kariuomenėje tarnauja 137 tūkst. karių, 39 tūkst. sudaro rezervą

Seimas šį pavasarį Valstybės gynimo tarybos siūlymu grąžino privalomąją karo tarnybą. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją - Rusijos veiksmus Ukrainoje ir išaugusį karinį aktyvumą Baltijos jūros regione. Grąžinus šaukimą siekiama parengti rezervą ir kariais užpildyti kariuomenės dalinius.

Tuomet valdžia skelbė, kad privalomoji karo tarnyba grąžinama penkeriems metams, kasmet į tarnybą pašaukiant 3-3,5 tūkst. karo prievolininkų.

Parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pareiškė, jog po penkerių metų nereikėtų atsisakyti šaukimo į kariuomenę.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad šaukimas į Lietuvos kariuomenę turi nenutrūkstamai tęstis ir po penkerių metų, nes tik turėdama mišrią kariuomenę, komplektuojamą iš profesinės, privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo karių, Lietuva būtų pasirengusi savarankiškai priešintis ginkluotos agresijos atveju.

Per ateinantį penkmetį, anot J.V.Žuko, kariuomenė planuoja suformuoti 15-17 tūkst. karių rezervą, tuo metu ilgalaikėje perspektyvoje siekiamybė yra turėti apie 24 tūkst. karių rezerve. Tokiu būdu parengtasis rezervas būtų triskart didesnis nei reguliariosios pajėgos.

Tuo metu krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vengia tiesioginio atsakymo, ar šaukimas į kariuomenę reikalingas ir po penkerių metų. Anksčiau jis pasisakydavo už kariuomenę, sudarytą iš profesionalų.

Šį rudenį Seimas turėtų priimti teisės aktą, kuriame būtų nustatyta ilgalaikė programa dėl privalomosios karo tarnybos, rugsėjį yra sakęs premjeras Algirdas Butkevičius.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, maždaug 1,1 tūkst. privalomosios karo tarnybos karių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių. Parengtąjį rezervą Lietuvoje sudaro 2,5 tūkst. asmenų.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Kęstas Br.

Tai juk mes patys nuspręsime, kas bus po penkių metų. Tam yra rinkimai ir referendumai. Skydliaukės vėžio dažnis tarp Fukušimos vaikų yra nuo dvidešimt iki penkiasdešimt kartų didesnis, negu iki avarijos: Tokie dideli vėžio atvejų skaičiai rodo, kad radiacijos poveikis šiems vaikams tikrai yra katastrofiškas, kad rfrktas yra ne tik kruopštesnių tyrimų rezultatas. Dar kartą padėkokime Lietuvos žmonės. Juk mes balsavome prieš japonišką branduolinį monstrą ir apsaugojome mūsų vaikus nuo šio vėžio, nepaisydami Lietuvos valdžios melo ir įkalbinėjimų. Tik vieningi mes galime išgyventi. Tai ypač aktualu, artėjant žiemai ir tęsiantis neramumams pasaulyje. Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS