„Tas pasiūlymas, kuris buvo pateiktas dabar, po darbo grupės pasitarimo yra tik vienas iš pasiūlymų ir tikrai neabejoju, kad turi būti konstruktyviai diskutuojama“, – pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė ji.

ŠMSM siūlo valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo ribą nuo 35 taškų sumažinti iki 25 taškų.

Kaip praėjusią savaitę teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, nustačius 25 taškų egzamino išlaikymo ribą, situacija taptų artimesnė rezultatams, buvusiems iki 2024 metų reformos.

BNS rašė, kad liepą paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.

Vertinimo komiteto pirmininkas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius tuomet teigė, kad nepridėjus taškų, būtų itin didelis neišlaikiusiųjų skaičius.

R. Popovienė tikino, kad rezultatų padidinimas maždaug 4 tūkst. abiturientų leido išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą ir įstoti į aukštąsias mokyklas.

Tačiau šis sprendimas sulaukė kritikos dėl to, kad apsunkina konkurenciją stoti į universitetus tiems abiturientams, kurie surinko šimtukus ir aukštus balus be pridėtų taškų.

Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas yra tik lietuvių kalbos ir literatūros. Matematikos egzaminas nuo 2024 metų privalomas stojant į aukštąją mokyklą.

Mano, kad ministerija susitars ir su streiką žadančia profsąjunga

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai kritikuojant Švietimo ministerijos su dalimi pedagogų pasiektą kompromisą dėl atlyginimų ir planuojant mitingą, prezidento patarėja mano, kad ministerijai pavyks rasti visus tenkinantį sutarimą.

„Situacija yra tokia dviprasmiška, nes dalis profsąjungų yra sutarusi ir tą viešai deklaravusios po susitikimo su ministre ir ministrės komanda, dabar vyksta susitikimai, derybos su ta profsąjunga konkrečiai, kuri su tuo nesutinka“, – pirmadienį žurnalistams sakė šalies vadovo patarėja J. Karpavičienė

Situacija yra tokia dviprasmiška, nes dalis profsąjungų yra sutarusi ir tą viešai deklaravusios po susitikimo su ministre ir ministrės komanda, dabar vyksta susitikimai, derybos su ta profsąjunga konkrečiai, kuri su tuo nesutinka.

„Manau, kad pavyks pasiekti kompromisą ir bus užtikrintas valstybės įsipareigojimas, kad atlyginimai mokytojams augtų taip, kaip yra sutarta“, – teigė ji.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas tikina, jog užuot kalbėjusi su visomis pusėmis ir siekusi bendro sutarimo, švietimo ministrė R. Popovienė pateikė projektą, kuris neturi nei mokytojų, nei visų profesinių sąjungų pritarimo.

Pernai spalį atnaujintoje šakos kolektyvinėje sutartyje su keturiomis profsąjungomis numatyta, kad kasmet iki 2028-ųjų pedagogams atlyginimai bus didinami 5 proc. daugiau nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.

Pagal šį susitarimą mokytojų algos jau nuo sausio turėjo didėti 7,65 proc., tačiau Finansų ministerijos skaičiavimai numatė, kad mokytojų algos kitąmet augs 5 procentais.

ŠMSM praėjusią savaitę paskelbė derybose su švietimo profsąjungomis sutarusi, kad mokytojų algos nuo 2026-ųjų rugsėjo 1 dienos didės 11,5 procento.

Tokį alternatyvų darbo užmokesčio didinimo grafiką Vyriausybei siūlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjunga (LŠMPS).

Nepritardama šiam susitarimui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga lapkričio 19 dieną planuoja mitingą prie ministerijos. Švietimo ministrė R. Popovienė sako, kad bus bandoma rasti susitarimą ir su šia profsąjunga.

A. Navicko atstovaujama profsąjunga nėra pasirašiusi minimo susitarimo.