Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad pokyčiai kai kuriose srityse šalyje vyksta gana lėtai.

„Atskirties, regionų netolygumo, skurdo prasme, užstrigusių reformų švietimo srityje ir sveikatos apsaugoje iššūkiai išlieka. Ir pokyčiai, jeigu juos matome tam tikrose srityse, jie yra pakankamai lėti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.

Pasak jo, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse reikės įgyvendinti plačias reformas.

„Čia reikia ne mokestinių sprendimų, o plačių reformų, kurios apimtų tiek kokybės gerinimą, tiek adekvatų finansavimo užtikrinimą, optimizacijos elementus“, – sakė prezidento patarėjas.

Europos Komisijos (EK) ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje dėl skurdo mažinimo yra teigiamų žingsnių, tačiau vis dar yra kritinių aspektų.

Pokyčiai, jeigu juos matome tam tikrose srityse, jie yra pakankamai lėti.

EK taip pat atkreipė dėmesį, kad švietimo sistema toliau nėra orientuota į moksleivių, studentų ir valstybės poreikius, o reformų pažanga šioje srityje, EK vertinimu, yra nedidelė.

Buvo aptarti du scenarijai

S. Krėpšta teigia, kad pirmadienį vykusiame šalies vadovo Gitano Nausėdos ir premjero Sauliaus Skvernelio susitikime buvo aptarti du scenarijai: naujo kandidato paieška į ekonomikos ir inovacijų ministrus bei ministerijų sujungimo galimybė. Pasak S. Krėpštos, yra svarstoma sujungti Ekonomikos ir inovacijų ir Energetikos ministerijas bei perimti Aplinkos ministerijos funkcijas, susijusias su klimato kaita.

„Buvo aptarti du scenarijai: vienas kelias – surasti patyrusį kandidatą, kuris imtųsi reikiamų pokyčių iki ateinančių rinkimų į ekonomikos ir inovacijų ministro postą, antras variantas – galvoti apie tam tikrą ministerijų pertvarką ir galvoti apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Energetikos ministerijos ir dalies Aplinkos ministerijos funkcijų perkėlimą į naują ministeriją“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo S. Krėpšta.

Prezidento patarėjas akcentuoja, kad siekis nėra prijungti visą Aplinkos ministeriją, pasak S. Krėpštos, būtų tik perimamos ministerijos funkcijos, susijusios su klimato kaita.

„Čia klaba eitų ne apie visas Aplinkos ministerijos funkcijas, bet apie tas funkcijas, kurios yra susijusios su klimato kaita. Tai nauja, svarbi tema tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje ir būtent ši konkreti funkcija galėtų būti integruojama į naują ministeriją“, – kalbėjo S. Krėpšta.

„Dabar Vyriausybė yra pasirengusi susidėlioti savo siūlymus ir pateikti ar visgi bus einama pirmuoju keliu ir ieškoma naujo kandidato ar kandidatės, ar bus teikiami pasiūlymai dėl ministerijų optimizavimo“, – pridūrė šalies vadovo patarėjas.

Visgi S. Krėpšta akcentuoja, kad prieš priimant sprendimą reikia detaliau išanalizuoti ministerijų funkcijas.

„Prieš sujungimą turi būti atlikta detalesnė studija ir detaliau išanalizuotos visos funkcijos. Galbūt yra ir dar daugiau persidengiančių ar papildančių funkcijų, kurios galėtų būti sujungtos tam, kad tas sujungimas duotų efektyvumo, optimizuotų veiklą, sutelktų resursus ir sutaupytų viešuosius išteklius“, – S. Krėpšta.

ELTA primena, kad prezidentas vasario 12 d. nesutiko skirti Luko Savicko į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

Komentuodamas Prezidentūros verdiktą, premjeras S. Skvernelis užsiminė, kad atsisakymą į ministrus skirti L. Savicką supranta kaip Prezidentūros reakciją į valdančiųjų ir prezidento nesutarimus dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus.