Taip Deividas Matulionis reagavo į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko raginimą D. Šakalienei trauktis iš pareigų.

Šalies vadovo patarėjas tvirtino, kad šis abiejų politikų konfliktas jam atrodo dirbtinis, o D. Šakalienė turėtų tęsti darbą.

„Man iš tikrųjų šitas konfliktas atrodo dirbtinis. Nežinau, kokia čia katė perbėgo per gatvę ir, mūsų nuomone, ministrė dirba gerai, ministrė įsiklauso į patarimus, per tuos aštuonis mėnesius (...) susikūrė gerą tarptautinį įvaizdį, atitinkamai sugeba komunikuoti tinkamai mūsų prioritetus“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė D. Matulionis.

Jis teigė, kad ir G. Jeglinskas yra „protingas, dalykiškas žmogus“.

„Keista matyti tokį didėjantį tarpusavio nepasitikėjimą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

BNS rašė, kad NSGK pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas G. Jeglinskas savaitgalį pareiškė, jog keičiantis Vyriausybei socialdemokratės D. Šakalienės nebeturi likti ministrės pareigose.

Jis yra suabejojęs politikės kompetencija ir priimamų sprendimų adekvatumu.

BNS rašė, kad D. Šakalienės darbą ministerijoje ir G. Jeglinsko darbą komitete jau kurį laiką lydį įtampa.

Demokratų atstovui pareiškus, jog ministrė nesuvokia, kaip veikia kariuomenė, o pasitikėjimas ja menksta, D. Šakalienė į tai atsakė su ironiška užuojauta, kad G. Jeglinskas pats netapo krašto apsaugos ministru.

„Norėčiau, kad abu susėstų ir aptartų, kokios čia problemos, ir būtų daugiau sutarimo, nes galų gale jie abu yra iš tos pačios valdančiosios koalicijos“, – teigė D. Matulionis.

„Mes visi karts nuo karto norime kažkokių postų, bet jei tos ambicijos iškeliamos į viešumą, tai tikrai nėra geras bruožas“, – pridūrė jis.

D. Šakalienė kritikuota dėl institucijų reakcijos, į Lietuvą iš Baltarusijos praėjusią savaitę įskridus antram dronui per pastarąjį mėnesį, taip pat veiksmų karinės žvalgybos vadovo atžvilgiu. 

Praėjusią savaitę BNS taip pat paskelbė, kad G. Jeglinskas pernai investavo 20 tūkst. eurų į bendrovę „Unmanned Defense Systems“ (UDS) ir turi beveik 0,2 proc. jos akcijų.

Nors politikas reguliariai akcentuoja besikeičiančią karybą ir būtinybę integruoti dronų pajėgumus į ginkluotąsias pajėgas, jis teigia nepainiojantis viešųjų ir privačių interesų, bendrovės veikloje nedalyvaujantis nuo darbo Seime pradžios ir niekada neaptarinėjęs įsigijimų iš UDS su krašto apsaugos sistemos pareigūnais.

D. Matulionis teigia G. Jeglinsko interesų konflikto neįžvelgiantis.

„Jis tiesiogiai nėra susijęs su sprendimų priėmimais dėl dronų, dėl antidroninių sistemų įsigijimo. (...) Mes tikrai nesureikšminame tos temos“, – sakė prezidento patarėjas. 

Tikrai tai bus vienas iš prezidento prioritetų.

Prezidentūra žada kontroliuoti, kaip Lietuvai seksis vystyti antidroninę gynybą

D. Matulionis sako, kad šalies vadovas kontroliuos, kaip krašto apsaugos sistemos pareigūnai laikosi įsipareigojimų vystyti antidroninę gynybą.

Pasak jo, esant reikalui šiam klausimui gali būti šaukiama ir Valstybės gynimo taryba.

„Tikrai tai bus vienas iš prezidento prioritetų. Mes tą temą seksime ir žiūrėsime, ar iš tikrųjų klausimas juda, ar sprendimai priimti, ar nepriimti, ir jeigu reikės, dar kartą grįšime prie to klausimo priimant aukščiausio politinio lygmens sprendimus Valstybės gynimo taryboje“, – „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.

Praėjusią savaitę į Lietuvą įskrido antras dronas iš Baltarusijos per pastarąjį mėnesį.

Pirmasis dronas atpažintas kaip „Gerbera“ – rusiškas bepilotis be sprogmenų, vizualiai panašus į kovinį droną „Shahed“ ir skirtas apgauti oro gynybą Rusijos kare prieš Ukrainą.

Antrasis bepilotis, pirminiais duomenimis, taip pat buvo panašus į „Gerberą“.

Pasak D. Matulionio, institucijos tebedaro išvadą, kad abu šie dronai į Lietuvą per Baltarusiją atklydo, kai elektroninės kovos priemonėmis buvo sutrikdyta jų skrydžio kryptis Ukrainoje.

Dar liepos pabaigoje po susitikimo Prezidentūroje paskelbta, kad Lietuva turėtų nedelsiant įsigyti trumpo ir vidutinio nuotolio radarų, galinčių fiksuoti skrendančius objektus žemame aukštyje, taip pat Ukrainoje pasiteisinusių akustinių jutiklių, kurie turėtų būti instaliuoti palei rytinės sienos perimetrą.

D. Matulionis teigė, kad Lietuvai reikia ir daugiau elektroninės kovos bei kinetinių priemonių, skirtų dronams sustabdyti arba numušti.

„Tam reikės nemažai lėšų“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak jo, įsigijimai turėtų būti atlikti dar šiemet.