„Iš tiesų, ar profsąjungos, ar sąjungos, jei jose vadovas veikia 17 metų, tai, matyt, vyksta ar tam tikras suaugimas su sistema, ar pripratimas prie to, ar tie santykiai, jie visai kitaip modeliuojasi ir nebeatspindi bendruomenės lūkesčių. Tokie sąjūdžiai neatsiranda taip „iš niekur“ (...), tad tai, kas vyksta, yra vertintina pozityviai: kuo daugiau interesų grupės kels į viešumą sau rūpimus klausimus, tuo, tikėtina, labiau kvies politikai sėsti prie stalo ir spręsti“, – Žinių radijui teigė M. Lingė.

Anot jo, prezidentė pasisako už medikų problemų sprendimą „dialogo būdu“. M. Lingė pripažįsta, kad medikų atlyginimai Lietuvoje nėra konkurencingi su Vakarų Europa, Skandinavijos šalimis ir netgi žymus atlyginimų pakėlimas neišspręs medikų migracijos problemos.

Kuo daugiau interesų grupės kels į viešumą sau rūpimus klausimus, tuo, tikėtina, labiau kvies politikai sėsti prie stalo ir spręsti.

„Bet neturi būti primetamos valios, prievartos ar įsakmaus tono. Šioje vietoje galime pasitarti, įvertinti esamą situaciją. Biudžetas, kaip žinome, yra ne guminis, jis ribotas“, – pabrėžė jis.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga preliminariai sutarė, kad medikų algos galėtų būti didinamos 20 proc. nuo kitų metų gegužės. Tuo metu kita grupė asmenų, prisistatančių Lietuvos medikų sąjūdžiu, reikalauja nedelsiant didinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus 30 proc., per artimiausius metus – dar 50 proc, o iki 2020 metų jis turėtų pasiekti vidutinį Europos Sąjungos šalių gydytojų atlyginimą. Šie raginimai viešai išplatintoje peticijoje jau sulaukė mažiausiai 30 tūkst. žmonių palaikymo.