Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad pratęsti pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija nepaprastosios padėties terminą yra teisingas sprendimas. Ji taip pat pridūrė, kad siūlymas nepaprastąją padėtį įvesti ir prie Lietuvos-Lenkijos sienos irgi yra argumentuotas. Anot jos, nors matomi deeskalacijos ženklai, visgi migrantų krizė dar nėra pasibaigusi.

„Migrantų krizė, ką mes vadiname hibridine ataka, nesibaigė. Tiesa, pastaruoju metu stebime tam tikrą padėties stabilizavimą. Migrantų, bandančių kirsti Baltarusijos-Lietuvos sieną nelegaliai, yra kasdien, tačiau nėra tiek daug, kiek būdavo prieš mėnesį ar kelis“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.

„Reikia pasakyti, kad rezultatų davė tam tikra ES institucijų ir šalių narių vadovų politika kalbantis su jų kilmės šalimis ir stabdant skrydžius. Dabar, pagal paskutinę informaciją, pastarąsias savaites nebeliko skrydžių iš Jordanijos, Sirijos, Kataro, Irano, tai jau yra gerai. Į Iraką iš Baltarusijos buvo repatrijuojami migrantai ir, kaip teigia atviri šaltiniai, 1800 žmonių grįžo į savo tėvynę. Vyksta procesas, kuris šiek tiek nuima spaudimą, šiek tiek stabilizuoja situaciją, tačiau nelaikome, kad tai jau yra pabaiga, todėl pratęsti nepaprastąją padėtį pasienio ruože su Baltarusija yra visiškai teisingas veiksmas“, – pridūrė prezidento vyriausioji patarėja.

Vyksta procesas, kuris šiek tiek nuima spaudimą, šiek tiek stabilizuoja situaciją, tačiau nelaikome, kad tai jau yra pabaiga, todėl pratęsti nepaprastąją padėtį pasienio ruože su Baltarusija yra visiškai teisingas veiksmas.

Anot A. Skaisgirytės, pratęsimo terminas turi būti ribotas, o vėliau bus galima svarstyti, ar vertėtų nepaprastąją padėtį pratęsti dar ilgesniam laikui.

„Sausio mėnesį vėl bus galima sugrįžti, įvertinti padėtį ir spęsti, ką daryti toliau“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

A. Skaisgirytės teigimu, Vidaus reikalų ministerija siūlymą nepaprastąją padėtį įvesti ne tik prie Lietuvos-Baltarusijos, tačiau ir prie Lietuvos-Lenkijos sienos yra įvertinusi, tačiau ji tikisi, kad Seime bus pateikta daugiau argumentų.

„Dėl pasienio ruožo su Lenkija yra naujas elementas, manau, kad Vidaus reikalų ministerija siūlydama gerai įvertino, kodėl jis reikalingas, o Seime, kai bus priimami atitinkami nutarimai, žinoma, tikimės, kad bus pateikta daugiau argumentų. (...) Jeigu tai padės pasieniečiams aktyviau, geriau dirbti, žinoma, kad tai bus pateisinimas“, – sakė A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 d. pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo bei užsieniečių apgyvendinimo vietose įvesta nepaprastoji padėtis, kurios tikslas – mobilizuoti pajėgas ir užkardyti kelią neteisėtam migrantų judėjimui. Nepaprastoji padėtis pasienio ruože įvesta mėnesiui.

Europos Sąjunga ir JAV dėl migrantų krizės kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kuris, jų teigimu, keršija už Bendrijos sankcijas jo režimui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.

Nori didesnio ES institucijų įsitraukimo į migrantų krizės valdymą  

Europos Komisijai trečiadienį pateikus pasiūlymą, kad su Baltarusija besiribojančioms Europos Sąjungos valstybėms būtų pratęstas prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laikas, Lietuvos Prezidentūra teigia, kad iš ES institucijų lauktų daugiau iniciatyvų. Kaip teigia prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, ES institucijos turėtų dar aktyviau įsitraukti į Aliaksandro Lukašenkos sukeltos krizės valdymą.

Ji yra nebloga, tačiau sakyčiau, kad nepakankama. Lauktume dar daugiau.

„Turime pajudėjimą, pradėta galvoti, kaip būtų galima padėti Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, susiduriančiai su šia situacija. Tai yra pirmoji iniciatyva. Ji dabar nagrinėjama Vidaus reikalų ministerijoje ir kitose institucijose. Ji yra nebloga, tačiau sakyčiau, kad nepakankama. Lauktume dar daugiau“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.

„Pratęsti terminą prašymų nagrinėjimams yra tam tikras atokvėpis tarnyboms, kurias užgriuvo tūkstančiai prašymų per labai trumpą laiką. Tai yra žingsnis į priekį, bet norėtume didesnio įsitraukimo į šios krizės valdymą iš Europos Sąjungos institucijų pusės“, – akcentavo ji, primindama Lietuvos siūlytas iniciatyvas sprendžiant dirbtinai sukeltą migracijos krizę.

„Mes Europos Komisijai siūlėme kelis svarbius variantus. Pirmiausia, kad būtų sustiprinta išorinės sienos apsauga. Mūsų galva, tai yra labai svarbus elementas, kadangi esame išorinės ES sienos sergėtojai, kaip ir Latvija, Estija, Suomija ar Lenkija. Taip pat prieglobsčio ir migracijos politika turi būti atitinkamai pakeista, turint mintyje, kad žmonės yra neeiliniai migrantai. Dar vienas aspektas, apie kurį kalbėjome, tai turi būti galvojama apie repatrijavimą tų migrantų, kurie jau atsidūrė ES“, – teigė prezidento patarėja.

Vertindama Europos Komisijos pasiūlymą vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį teigė, kad Lietuvos pastangos pakeisti Europos Sąjungos migracijos politiką ir prieglobsčio taisykles taip, kad jos atitiktų dabarties aktualijas, – davė rezultatą.

Minėtas EK pasiūlymas numato, kad valstybės, besiribojančios su Baltarusija ir susiduriančios su organizuota migrantų krize, galėtų pratęsti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiką. Tokiu atveju Lietuva, Latvija ir Lenkija turės galimybę prieglobsčio prašymus užregistruoti ne per 3–10 dienų, kaip yra dabar, o per ilgesnį laikotarpį, t. y. per 4 savaites. Spręsdamos dėl prieglobsčio prašymų šios valstybės narės visiems prieglobsčio prašymams, įskaitant apeliacinius skundus, taip pat gali taikyti prieglobsčio procedūrą pasienyje, kurios maksimali trukmė – 16 savaičių, išskyrus atvejus, kai nėra galimybių suteikti tinkamos paramos prašytojams, turintiems ypatingų sveikatos problemų. Taikant šią procedūrą pirmenybė turėtų būti teikiama tinkamai pagrįstiems prašymams ir šeimų bei vaikų teikiamiems prašymams.